Pokalbių su šalies gyventojais metu pastebėjo nerimą keliančią tendenciją: to niekada nebuvo

Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose, nurodė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė.

Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Iki šiol neregėtas atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių, naujas požiūris į valstybę, tikėtina, yra ilgalaikių procesų pasekmė, kurios požymius mokslininkai jau fiksuoja savo atliekamuose tyrimuose.<br>T.Bauro nuotr.
Ainė Ramonaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Ainė Ramonaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2022-02-09 08:10

Jaučia atsakomybę?

Politologė A.Ramonaitė „Žinių radijo“ laidoje teigė mananti, kad galimybių paso stabdymas galėtų sumažinti dalies visuomenės protesto nuotaikas.

„Galvoju apie tai, ar bus protesto nuotaikų kilimas ar jau leidimasis. Man atrodo, kad turėtų būti šioks toks leidimasis, nes yra tam tikrų bandymo susikalbėti požymių, galų gale tam tikrų nuolaidų iš valdžios pusės – galimybių paso atsisakymas. Aišku, motyvai, kodėl jo atsisakyta, turbūt irgi yra įvairūs, bet tai turėtų šiek tiek nuraminti bendras aistras“, – prognozavo A.Ramonaitė.

Vis dėlto, profesorė neatmeta, kad protestuose aktyviai dalyvaujančių, radikalesnių šalies gyventojų tokios valdžios nuolaidos netenkins, todėl galimybių paso atšaukimo poveikio nesimatys.

„Tačiau bendrai, turint omeny ir karo grėsmės kabėjimą netoliese, tai visi suvokia, kad ne laikas ir ne vieta dabar draskytis ir vieniems su kitais bartis“, – pastebėjo ji.

Įvardija diktatūros požymius

Ne vienas iš protestų dalyvių aiškina Lietuvoje pastebintis diktatūros požymių. Profesorė teigė tokią nuomonę girdinti ir mokslinių interviu su šalies gyventojais metu, ko niekada anksčiau nebuvo.

„Ši nuomonė tikrai girdisi ir iš mūsų mokslinių interviu su paprastais žmonėmis – turbūt aš pirmą kartą girdžiu tokius terminus ir palyginimus net su sovietiniais laikais, arba apie propagandą iš valstybės pusės. Niekada gyvenime netekę girdėti, o dabar tie terminai atsiranda ir tarp žmonių, kurie yra pakankamai nuosaikūs“, – nurodė A.Ramonaitė.

„Panašu, kad žmonės patys, iš stebėjimo to, kas vyksta, taip įvertina situaciją, tarsi yra pavojinga turėti kitą nuomonę. Bet vėlgi, tas pavojingumas nebūtinai ateina iš valdžios – valdžia nesodina į kalėjimus. Tai greičiau yra atmosfera aplink – tiek feisbuke, tiek darbovietėse. Žmonės jaučiasi nedrąsiai, nejaukiai, pažeminti. Gal jiems nieko nenutiktų, bet vien baimės jausmas, kad bijai kažką pasakyti, nėra normalu“, – įvertino ji.

Nuomonės formuotojų įtaka

Profesorė pastebi neįprastą situaciją, iš Vakarų ateinantį fenomeną, jog tiek viena, tiek kita visuomenės pusė save mato per gėrio ir blogio kovos prizmę, nors iš tiesų siekia to pačio tikslo.

„Jei įsivaizduotume darbininkų kovas XIX amžiaus pabaigoje ar XX pradžioje, tai klasinė kova turėjo labai didelį materialų užtaisą – jeigu laimi darbininkai, tada pralaimi pramonininkai. Tai nulinės sumos žaidimas – kiek vieni išlošia, tiek kiti pralošia.

Dabar gi nėra to – visi iš principo nori to paties, visi nori bendrojo gėrio, nėra, kad kažkas norėtų kažką iš kažko atimti. Tai tik mąstymo užsisukimas tam tikrame rate“, – įvertino profesorė.

A.Ramonaitė pastebi, kad didelę įtaką visuomenės susiskaldymui turi ir „nuomonės formuotojai“, komentatoriai.

„Yra mėgstančių aštriai pasisakyti, ir jie tikrai įkaitina tas aistras. Nors atrodo, koks skirtumas, ką kažkoks apžvalgininkas pasisakė, bet jeigu jis pasisako per didžiąsias žiniasklaidos priemones, žmonės vis tiek tai priima kaip galios išraišką“, – nurodė ji.

„Buvo savotiškai gal kiek juokinga ir gražu skaityti A.Tapino įrašą feisbuke, kai jis išsivežė politikus (T.V.Raskevičių ir M.Maldeikį – aut.past.) laidos filmavimui Ukmergėje. Toks pakankamai nuoširdus tas įrašas, bet iš jo matosi, kad demonizavimas buvo labai didelis, todėl liko nustebęs: „O kaip čia mūsų neapmėtė akmenimis?“ Įsivaizduokite, kas žmogaus galvoje turėjo būti, jeigu jis taip nustebęs, kad neapmėtė, kad įmanoma susikalbėti“, – kalbėjo A.Ramonaitė.

„Tai rodo, kad ta sąmonė labai atitrūkusi nuo realybės, bet kuo daugiau tokio bandymo kalbėtis, tuo labiau suprastų, kad visi yra žmonės, nėra kažkokių demonų“, – pridūrė ji.

Ilgalaikių procesų pasekmė

A.Ramonaitė svarstė, kad toks neįtikėtinas atotrūkis tarp žmonių – ilgalaikių procesų pasekmė.

„Iš dalies tai yra tam tikrų ilgesnių socialinių procesų pasekmė, kad žmonės iš skirtingų socialinių grupių niekur nebesusitinka. Kaip turi būti atsitvėręs, kad taip sugebėtum visiškai nematyti kitos pusės.

Anksčiau įvairių socialinių sluoksnių mokiniai mokydavosi tose pačiose mokyklose, arba į kariuomenę eidavo įvairių socialinių sluoksnių žmonės, pamatydavo vieni kitus, ir tai buvo savotiški klijai.

O dabar jau ilgą laiką yra tie procesai, kad stengiamasi atsiriboti. Turtingų žmonių gyvenvietės būna tokios, kur jie apsitveria, kad tik niekas kitas neįeitų. Veda vaikus į mokyklas, kur tik panašūs į juos.

Ir tada tokia visuomenė nepažįsta vienas kito, nebėra bendros viešos erdvės, kur visi matytų tas pačias žinias. Susikalbėjimo vis mažėja, ir tai yra labai dramatiški procesai, o mes juos galbūt tam tikrais sprendimais, kaip dėl privačių mokyklų, paskatinome patys“, – neatmetė profesorė.

Ką galima padaryti?

Norint spręsti visuomenės atotrūkio problemą, anot A.Ramonaitės, reikėtų didžiulių pastangų tiek iš įvairių pilietinių iniciatyvų, tiek iš pačios valstybės – įtraukiant piliečius ir siekiant, kad demokratiniai mechanizmai iš tiesų veiktų.

„Žmonės dažnai turi protingų, racionalių patarimų valdžiai, bet nėra mechanizmų, kaip surinkti tuos patarimus – mūsų profsąjungos, kitos organizacijos yra labai silpnos, niekas jų nesiklauso. Normalūs, demokratiniai mechanizmai, kurie veikia kitose šalyse tarp rinkimų, kurie turėtų įtraukti žmones į tą procesą, pas mus nelabai veikia.

Manau, kad reikia labai rimtai to imtis ir galvoti, kaip demokratiją padaryti tikrą, gyvą, nes matome, kokios pasekmės, jeigu mes apsiribojame tik rinkimine konkurencija“, – pastebėjo profesorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.