Šalies vadovas G.Nausėda šiuo metu darbo reikalais lankosi Vokietijoje, premjerė I.Šimonytė išskrido į Ukrainą, o parlamento vadovė V.Čmilytė-Nielsen iki ketvirtadienio popietės tęsė vizitą Izraelyje.
Kas tokiu atveju toliau vairuoja valstybės vairą? Kaip numato įstatymai, valstybės vadovai pareigas eina ir būdami užsienyje. Premjerą gali pavaduoti vienas iš ministrų, Seimo pirmininką – vienas iš jo pavaduotojų.
Pagal Konstituciją, prezidentą gali pavaduoti Seimo pirmininkas, tačiau tik tada, kai jis miršta, atsistatydina, per apkaltą būna pašalintas iš pareigų ir kai parlamentas nutaria, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.
Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, kaip nurodoma Konstitucijoje, tuo laiku pavaduoja Seimo pirmininkas.
O tokiais pačiais atvejais Seimo pirmininką, pagal Seimo statutą, tuomet pavaduoja Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas.
V.Čmilytės-Nielsen pirmojo pavaduotojo pareigas eina konservatorius Jurgis Razma. Tačiau ir čia susidaro kuriozinė situacija, kadangi J.Razma šiuo metu serga koronavirusu.
„Kadangi aš esu oficialiai sergantis kovidu, nežinau, ar teoriškai galiu į kokius vadovus pretenduoti. Tai, pajuokaujant, galima fiksuoti, kad Lietuva iš viso lieka be vadovų“, – portalui lrytas.lt sakė J.Razma.
Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo teigimu, šiuo metu yra laikomasi susitarimo, kad valstybės vadovai savo pareigas eina ir užsienyje, todėl savo pareigybių jiems perleisti niekam nereikia.
„Tie dalykai dėl išvykimų yra truputį šaržuojami, nes šiuolaikinės technologijos, mobilus parašas, internetiniai ryšiai padaro taip, kad nėra didelio skirtumo, ar vadovas yra Lietuvoje, ar kur nors kitur“, – aiškino jis.
Konservatorius pabrėžė, kad pavaduoti prezidentą ar Seimo pirmininkę jam greičiausiai prireiktų tik tuomet, jei užsienyje jiems kas nors nutiktų ir jie negalėtų toliau tęsti savo pareigų. Tačiau V.Čmilytei-Nielsen išvykstant į užsienį, specialių pavadavimo dekretų pasirašinėti jam nereikia, nes pirmasis pavaduotojas automatiškai įgyja pavadavimo teisę.
„Tam ir yra pirmasis pavaduotojas, kad Seimo pirmininkui išvykus, būtų aišku, kas jį pavaduoja. Kitaip reikėtų priimti Seimo nutarimą. Buvo laikotarpis, kai nebūdavo paskiriamas pirmasis pavaduotojas. Tuomet kiekvienu atveju tekdavo priiminėti nutarimą. Bet paprastai per tas kelias dienas nieko čia tokio neiškyla“, – tvirtino J.Razma.
O kas nutiktų tuomet, jei Seimo pirmininko pavaduotojui taip pat reikėtų pavadavimo, nes jis, kaip šiuo atveju, sirgtų koronavirusu?
„Čia yra tam tikras neapibrėžtumas, kadangi Seimas jokio nutarimo nepriėmė, bet aš nemanau, kad čia yra problema. Tuo labiau, kad Seimo pirmininkė šiandien po pietų turėjo grįžti“, – patikino konservatorius.
