O kaip pavadinti partiją, kuri tokiu atveju ima sukti galvą, kaip kuo žiauriau atkeršyti bėgliams? Jei ne jiems, tai bent jų artimiausiems giminaičiams.
Vienetinis atvejis, kitaip sakant, smulkmena. Taip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai viešumoje įvertino Kauno miesto savivaldybės tarybos konservatorių frakcijos seniūnės E.Gudišauskienės ir kito įtakingo jos bendražygio V.Gudėno perbėgimą į buvusio premjero S.Skvernelio vadovaujamą naująją partiją.
Galimos šio perbėgimo priežastys – kaip ant delno. Bent E.Gudišauskienės atveju. Tai tebesitęsiantis laikinosios sostinės konservatorių konfliktas dėl lyderystės, partijos vadovybei akivaizdžiai remiant į švietimo, mokslo ir sporto ministrės vietą pasodintą J.Šiugždinienę, taip pat E.Gudišauskienės nuoskauda dėl to, kad ji be ceremonijų buvo užblokuota nuo kandidatavimo Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje.
Kad ir kaip būtų, už uždarų durų Seimo konservatorių frakcijos nariai ėmė austi ugningus keršto planus. Ir ne E.Gudišauskienei, o jos broliui A.Cechanavičiui. Mat jis – Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse. Tai, kad į šį postą jį buvo paskyręs S.Skvernelis, daugeliui konservatorių tapo ir E.Gudišauskienės išdavystės paaiškinimu, ir dar vienu argumentu, kodėl dabartinė Vyriausybė jį turi išmesti iš darbo.
Kai kurie įsijautę konservatorių frakcijos nariai net ėmė siūlyti, kaip tai padaryti, – atlikti visų Vyriausybės atstovų apskrityse skyrimo reorganizaciją.
Bet visus tokius keršto užmojus nutraukė ne kas kitas, o nepartinė premjerė I.Šimonytė, kuri griežtai nukirto, kad tokiais darbeliais neužsiims.
Štai ir pasakyk po to, žmogau, ar naudinga partijoms, kai nepartiniai veikėjai vairuoja itin svarbias partines vežėčias.
