Apie koalicijos darbus ir ryškiausias aktualijas jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.
Tikisi „darnaus mechanizmo“
Liberalų sąjūdžio atstovams prakalbus apie tai, kad valdančiojoje koalicijoje trūksta bendradarbiavimo ir reikia įkurti koalicinę tarybą, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad reikia eiti dar toliau – peržiūrėti koalicinę sutartį dėl bendro darbo principų.
Laisvės frakcijos seniūnas V.Mitalas savo ruožtu svarstė, kad koalicinę sutartį svarbiau ne peržiūrėti, o ją vykdyti.
„Ten yra daug teisingų dalykų užkoduota, reikia įsivertinti, kas pavyko, o kas dar nepavyko, ir eiti ambicingiau tos koalicinės sutarties vykdyti. O kad bendras darbas galėtų būti tobulesnis ir geresnis, jau daug kas yra pasakęs ir pastebėjęs, tai aš tikiuosi, kad iki pavasario sesijos tuos naujus formatus pavyks sukurti ir įgyvendinti. Toks būtų ir mano noras, kad mums pasisektų“, – kalbėjo V.Mitalas.
Pasak jo, Seimo pavasario–rudens sesija taip pat pažymės ir Vyriausybės darbo pusiaukelę, tad verta pradėti galvoti apie naujas iniciatyvas.
„Kaip taisyklė, ta pusiaukelė visą laiką yra pats svarbiausias etapas, leidžiant į gyvenimą sistemines reformas. Manau, kad darbų bus sočiai, sunkių balsavimų bus sočiai, ir nepriklausomai nuo to, ar pavyks užversti puslapį su pandemijos valdymu, galbūt su kitais iššūkiais, reikės padaryti taip, kad kiti likę darbai, kurie užfiksuoti Vyriausybės darbų programoje ir koalicinėje sutartyje, būtų įgyvendinti.
Be darnaus mechanizmo tai bus labai sunku arba net neįmanoma“, – svarstė Laisvės frakcijos seniūnas.
Nors V.Mitalas teigė „kurtumu“ konservatorių nekaltinantis, jis sutiko, jog dėl tam tiktų sprendimų valdančiojoje koalicijoje reikėtų tartis daugiau.
„Tiesą sakant, tuose pačiuose konservatoriuose toks lūkestis yra. Kalbant su jų frakcijos nariais Seime girdėjau taip pat nuomonių, kad apie skirtingas temas šnekėtis reikia daugiau. Tai manau, kad visi esame viename puslapyje“, – sakė jis.
Artimiausiu metu Seime bus svarstoma, ką daryti su šildymo PVM. V.Mitalas teigė, kad bendras vardiklis, kuris yra susijęs su centralizuoto šildymo PVM „nunulinimu“, yra rastas.
„Aišku, toks sprendimas nėra be kritikos, nes efektą turės gana vidutinišką. O galvojant apie visas tas paramas labai svarbu, kad mes nenubrauktumėm paskatos „žalintis“ ir taupyti savo energiją, pavyzdžiui, renovacijos yra labai svarbus dalykas. Svarbu neįsisukti į tokią karuselę, kur patys sau įteigėme, kad ištiko katastrofa.
Tai aš nemanau, kad ištiko katastrofa. Infliacija ir energetikos kainos stipriai išaugo, bet jeigu besivadovausime šaltu protu, tai manau, kad tikrai galėsime surasti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikiškesnių sprendimų“, – aiškino parlamentaras.
Įvertino lietuvių keliones apsipirkti į Lenkiją
V.Mitalas pakomentavo ir nesibaigiančius lietuvių srautus kaimyninės Lenkijos parduotuvėse. Pasak jo, Lietuva kainų atžvilgiu su šia šalimi konkuruoti tiesiog negalėtų.
„Mes nelabai ką turime šitoje vietoje padaryti. Lenkija prekių, maisto ir ne maisto srityje jau kurį laiką yra pigesnė valstybė. Ji yra pigesnė lyginant su beveik visomis aplinkinėmis valstybėmis, su kuriomis ji turi sieną. Lenkai, priminsiu, nėra euro zonos valstybė, ji turi savo valiutą – zlotą – dėl to pati sprendžia dėl pinigų politikos, kas leidžia sudaryti tokias sąlygas, kad konkuruoti, nepriklausomai nuo PVM ar kitų mokesčių dydžių, yra neįmanoma.
Mes tą atotrūkį fiksavome jau kurį laiką, kad Lietuvoje atlyginimai didesni ir tos prekės nebe tokios pigios kaip Lenkijoje. Manau, net jei mes viską „nunulintumėme“, mes negalėtumėme su lenkais pakonkuruoti, ir negalėtumėme pakeisti kai kurių žmonių nusistovėjusių įpročių nuvykti ir apsipirkti ten. Bet ar reikia dėl to labai pergyventi – tikrai nemanau“, – svarstė V.Mitalas.
„Suprantu, kad kai kurių prekybos centrų savininkai, pamatę, kad sausio mėnesį apyvartos šiek tiek sumažėjo, išsigando, bet manau, kad mes turime eiti Lietuvos žmonių pajamų didinimo keliu, nes laisvoje rinkoje su prekių lentynose esančiomis kainomis jokia valstybė reguliavimu negali jų numažinti“, – pridūrė jis.
Laisvės frakcijos atstovas pastebėjo, kad apyvarta prekybos centruose galimai didėja ir dėl galimybių paso panaikinimo, tad jų savininkai galės tai įvertinti ir savo ruožtu priimti tam tikrus sprendimus, pavyzdžiui – taikyti nuolaidas.
Miglota mitingų ateitis
Vasario 16-ąją Lietuvos šeimų sąjūdis siekė surengti dar vieną mitingą prieš valdžios vykdomą politiką, tačiau savivaldybė pirmadienį leidimo tam nesuteikė. Pasak V.Mitalo, būtų liūdna, jei pasikartotų šių metų Sausio 13-osios scenarijus.
„Vasario 16 dieną, kiek man teko dalyvauti prie Signatarų namų ir kituose renginiuose, ten tikrai žmonių yra pilna, aš ir pats planuoju taip pat eiti pasiklausyti kalbų mieste, dalyvauti šventiniuose renginiuose, tai tikiuosi, kad kiti pilietiški žmonės taip pat ten susirinks.
Nenorėčiau, kad tie žmonės, kurie ateis, kad ir kas jie bebūtų, kad jie naudotų tokius pat principus, kokius darė Sausio 13-osios metu, kai oficialių šalies vadovų kalbos buvo pertrauktos švilpimu ir rėkimu. Tikiuosi, kad proto Vasario 16-ąją bus daugiau“, – vylėsi politikas.
„Vietos Vilniuje labai nemažai, rinktis galima, bet reikia tą daryti su protu“, – pridūrė V.Mitalas.
Pasak Laisvės frakcijos seniūno, pandemija įgriso jau bene visiems, tačiau jis pastebi, kad protestų atmosfera jau blėsta.
„Nežinau, ar tie organizatoriai geba iš tikrųjų rišliai pasakyti, kokie pandemijos valdymo reikalavimai jiems netinka. Girdėjau viena ausimi, kad Lisabonos ir kitos konvencijos jiems netinka, bet manau, kad šitas visas judėjimas, natūralu, ateina į savo pabaigą, ir linkiu visiems ramybės tai suprasti“, – kalbėjo V.Mitalas.
