Pasirodymo organizatoriai skaičiuoja praradę bent keliolika dronų, o jų paslaugas užsakiusi Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja dėl nepavykusio šou, tačiau tikina, kad dėl to miesto biudžeto piniginė nenukentės – pasirodymas neįvyko, todėl už jį mokėti nereikės.
Savo ruožtu dronų ekspertas Antanas Petrauskas nurodė, kokios priežastys galėjo lemti tokią nesėkmingą dronų pasirodymo baigtį.
Organizatoriai papasakojo, kas nutiko
Dronų pasirodymą organizavusios įmonės „Light a Sky“ atstovas Vytautas Reisas ketvirtadienį portalui lrytas.lt pateikė daugiau informacijos apie netikėtai pasibaigusį šou. V.Reisas pasakojo, kad prieš pat dronų pasirodymą sukilo stipresnis nei 20 m/s vėjas, todėl dėl saugumo dronams buvo duota komanda sugrįžti į paskirties vietą.
„Viskas yra labai preciziška, programinė įranga taip suprogramuota, kad dronai grįžta į savo pradinę vietą. Yra apibrėžtas perimetras, virtuali siena, kurios dronai negali kirsti, ir teritorija, kurioje jie privalo atlikti savo pasirodymą.
Esant force majeure, tokioms netikėtoms, neplanuotoms situacijoms, kas ir įvyko vakar, kirtus tą sieną, dronai turi alternatyvias, suprogramuotas lokacijas, kur jie privalo nusileisti. Vanduo, saugi zona – upė, buvo viena iš numatytų vietų, kur jie leidosi dėl saugumo reikalavimų. Deja, bet aukodami save jie ten keliavo“, – aiškino V.Reisas.
Iš viso pasirodyme dalyvavo 100 dronų, kiek iš jų sukrito į vandenį, V.Reisas kol kas tvirtino negalintis įvardyti.
„Tikslaus skaičiaus aš kol kas dabar negalėčiau įvardyti. Mes iki vėlumos vakar su komanda darbavomės. Mūsų komanda praktiškai didžiąją dalį susirinko ir sugrįžo į ofisą“, – teigė jis.
„Tie, kurie nusileido į upę, galime kalbėti apie keliolika. Kiek mes jų surinkome, dar kol kas šito skaičiaus aš negalėčiau atsakyti. Kadangi viskas yra preciziškai automatizuota, matome dronų pačią lokaciją, kur buvo jų faktinė nusileidimo vieta, ir kur dabar yra jų faktinė vieta esamu momentu – kol kas dirbame ties šiuo klausimu“, – nurodė V.Reisas.
Įmonės atstovas sakė dar skaičiuojantis patirtą žalą, tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė už iki galo neišpildytą pasirodymą nemokės.
„Kalbant apie dronų pasirodymo išpildymą, turbūt jis nėra laikomas kaip išpildytas iki galo, šiuo atveju savivaldybė už jį nemokės“, – informavo V.Reisas.
Paklaustas apie galimą žalą gamtai, daliai dronų nusileidus į Nerį, V.Reisas teigė manantis, kad jokios potencialos žalos gamtai nėra padaryta.
„Kadangi mes dronus surinkome sėkmingai, jie neturi kažkokių techninių faktorių, kaip galėtų pakenkti gamtai – jie yra ultra lengvi, rinkoje įprastai naudojami nuo 1 iki 1,2 kg, o mūsų dronai yra ypač saugūs ir pasirinkti būtent dėl to, nes sveria tik 270 g. Kažkokios žalos potencialos gamtai nėra padaryta“, – įsitikinęs V.Reisas.
Savivaldybė: labai apmaudu
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus Paslaugų vadovas Simas Sodis portalui lrytas.lt atsiųstame komentare apgailestavo, kad dėl nenuspėjamų oro sąlygų dronų šou organizatoriams nepavyko įgyvendinti numatyto pasirodymo.
„Labai apmaudu, kad dėl nenuspėjamų oro sąlygų organizatoriai negalėjo išpildyti pasirodymo, nors prieš pasirodymą buvo atliktas bandymas ir oro sąlygos tuo metu buvo tinkamos“, – dėstė savivaldybės atstovas.
Jis patvirtino, kad šis pasirodymas savivaldybei nekainuos.
„Pasirodymas miestui nekainuos, nes pagal sutarties sąlygas su įmone, jei pasirodymas dėl vienų ar kitų priežasčių neįvyksta, už jį nėra mokama“, – pažymėjo S.Sodis.
Dronų ekspertas paaiškino, kas galėjo nulemti tokią reginio baigtį
Su prašymu paaiškinti galimas technines įvykio priežastis, portalas lrytas.lt kreipėsi į dronais prekiaujančios UAB „Promaksa“ vadovą, dronų ekspertą A.Petrauską. Komentuodamas šį incidentą, jis atkreipė dėmesį, kad visų pirma reikėtų atskirti dvi skirtingas būsenas – kai dronai krenta ir kai dronai leidžiasi.
„Jei būtų klausimas, kodėl dronai krenta – nes paprastai šiuolaikiniai dronai yra patikimi, turi begalę apsaugos sistemų ir elgsenos modelių, ką reikėtų daryti kuriuo atveju – tai dronas gali kristi susidūręs su kliūtimi, kai pažeidžiami propeleriai ir įrenginys jau nevaldomai krenta“, – teigė specialistas.
Jis taip pat paminėjo, kad tokį įvyki gali nulemti ir kitoks techninis gedimas, pavyzdžiui, iš rikiuotės išėjusi baterija. Tuomet dronas atsijungia ir taip pat krenta žemėn.
„Bet jei kalbame apie greitą nevaldomą leidimąsi, tada jau reikėtų atidžiau žiūrėti priežastis. Pavyzdžiui, viena iš jų gali būti peršalusi baterija, kai ji nesugeba sugeneruoti pakankamai energijos ir įrenginys neturi jėgų pasipriešinti vėjui ar galios grįžti į pakilimo vietą“, – pasakojo A.Petrauskas.
„Dar svarbus momentas, su kuriuo susidūriau dar per 2015 m. Naujųjų metų sutikimą, yra labai reta situacija, kai esant pliusinei temperatūrai, bet artimai nuliui, ir ore esant drėgmei, susidaro tokios sąlygos, kad besisukantis propeleris atšąla iki neigiamos temperatūros ir ore esanti drėgmė užšąla ant paties propelerio.
Prie tokių sąlygų propeleris apšąla ir tokiu atveju nebesugeba pakankamai efektyviai kabinti oro, pradeda suktis greičiau, greičiau ir greičiau – ir galiausiai dronas pritrūksta energijos bei ima greituoju būdu leistis. Negaliu teigti, kad būtent šiuo atveju buvo tokios sąlygos, bet tikimybė yra“, – kalbėjo specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vaizdo įraše matyti, jog renginio metu pakilo stiprus vėjas, tad dronams dar galėjo ir nepakakti energijos tam vėjui pasipriešinti. „Visais šiais išvardintais atvejais dronas greitai leidžiasi žemyn“, – aiškino ekspertas.
Paklaustas apie internautų iškeltą versiją, kad dronai galimai galėjo įskrieti į skraidymui uždraustą zoną, A.Petrauskas suabejojo tokia galimybe.
„Jei renginys buvo numatytas iš anksto, būtų labai keista, jei būtų taip nutikę. Be to, tikėtina, kad tokiu atveju problemos būtų ne su keliais, bet su visais dronais.
Kitas dalykas – svarbu žinoti, kaip dronai buvo suprogramuoti: ar jie buvo valdomi iš vieno taško, kontrolės punkto, kurio ryšį užblokavus, visi dronai susidurtų su problemomis – ar kiekvienas dronas turėjo savo koordinatę ir savo misiją, kur turėjo būti tam tikru laiku.
Tačiau tokiu atveju, esant ryšio trikdžiams, jie neturėjo patirti kažkokių problemų: turėdami koordinates jie pagal savo užprogramavimą arba turėjo tęsti pasirodymą, arba turėjo grįžti į pakilimo vietą“, – sakė A.Petrauskas.
Jis pabrėžė, kad problemos atsirado pasirodymui įsibėgėjus. „Tikrai tikėtina, kad kažkas galėjo nutikti su baterijomis – neatlaikė oro sąlygų, o galbūt apledėjo propeleriai. Kartais susideda daug faktorių“, – svarstė pašnekovas.
Į klausimą, kaip galėjo nutikti, kad nukrito ne visi dronai, o tik keli, nes juk oro sąlygos buvo vienodos, A.Petrauskas atsakė pastebėjimu, jog įraše matyti, kad dronai pradėjo atsiskyrinėti nuo rikiuotės viršaus.
„O viršuje galėjo būti didesnė santykinė oro drėgmė, dėl ko dronų propeleriai galėjo greičiau ir apšalti.
Be to, kitas svarbus dalykas – kuo aukščiau nuo žemės paviršiaus, tuo vėjas yra stipresnis, o tai irgi galėjo prisidėti prie to, kad viršuje buvę dronai buvo sunkesnėse skrydžiui sąlygose“, – apibendrino UAB „Promaksa“ vadovas.
