Šią situaciją V. Rupšys BNS teigė vėlų trečiadienio vakarą aptaręs daugiau nei valandą trukusiame pokalbyje su JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku Marku Milley.
„Kariškas vertinimas yra paskaičiuotas pagal tai, kokia informacija disponuojame. Tai deeskalacijos požymių nėra absoliučiai jokių: vyksta politiniai pareiškimai vienokie, o praktinis koncentravimas pajėgų, jų judėjimas, pajėgų struktūrizavimas – matosi, kad toliau ruošiamasi gal net pačiam blogiausiam variantui. Jis nėra nė per nago juodymą sumažėjęs“, – teigė kariuomenės vadas.
Pasak jo, Rusijos pajėgos yra pasirengusios įsiveržimui ir „tik laukia įsakymo“.
„Laiką turbūt žino geriausiai Vladimiras Putinas ir dar kas nors iš jo artimiausios aplinkos, taip pat ir karinės. Galutinį sprendimą taip pat turbūt žino irgi tik Putinas. Bet žiūrint iš praktinių veiksmų, yra galimybė, kad invazija prasidės ir ji gali prasidėti bet kada, nes jie pasiruošę pilnai, nepaisant to, kad dar ir toliau telkiami vienetai į operacinius rajonus“, – tvirtino jis.
Pajėgos visiškai parengtos puolimui
Pasak V. Rupšio, šiuo metu Rusijoje vyksta vidinis karinių pajėgų perdislokavimas ir tai gali būti vertinama tik „kaip vienas iš manevrų paslepiant pagrindinį sumanymą“, t.y. įsiveržimą į Ukrainą.
Anot jo, tokias išvadas galima daryti pažvelgus į pajėgų išsidėstymą greta Rytinės ir Šiaurinės Ukrainos sienos, Juodojoje Jūroje, taip pat ir Baltarusijos pietuose.
Kariuomenės vado teigimu, dislokuotos pajėgos gali vykdyti ir žvalgybą, taip pat ir specialiuosius veiksmus – objektų užėmimą, išžvalgymą arba diversijas.
„Jie visi yra parengti ir yra vietose, iš kurių gali šiandien pradėti operacijas. Kitas dalykas – oro desanto, jūrų desanto vienetai yra praktiškai išeičių rajonuose, iš kur galėtų pradėti vykdyti operaciją: desantavimus iš jūros, iš orlaivių arba iš sraigtasparnių, kalbu apie patį karinį personalą, techniką, ginkluotę, atsargas, paramos vienetus“, – kalbėjo V. Rupšys.
Grėsmė – iš visų pusių
Jo teigimu, iš esmės visa Ukraina šiuo metu išlieka apsupta Rusijos karinių pajėgų ir „kol kas nėra požymių, kad kažkas vyktų kitaip, nei prognozuota“.
„Tikslai, ko gero, yra ir Kijevas, ir Charkovas, ir, ko gero, pietinės dalies atkirtimas nuo Juodosios Jūros, ir tolesnis vystymas, kad užimti, ko gero, ir visą Ukrainą. Toks scenarijus, o ar jis išsipildys – rusai priiminėja sprendimus, bet sakyti, kad tam nėra pasiruošta, būtų neatsakinga“, – pabrėžė vadas.
Anot jo, grėsmė pagal Rusijos pajėgų išsidėstymą kyla tiek nuo 2015-ųjų karinio konflikto apimtiems Doneckui ir Luhanskui ar šiaurės rytuose esančiam Charkovui, bei Mariupoliui pietryčiuose, tiek ir arčiau Kijevo esančioms sritims, netgi Odesai.
„Visi jie pakankamai arba grasinami, arba gali būti potencialiais objektais, kurie gali būti užimami“, – tvirtino V. Rupšys.
Ukrainai skelbiant apie virtinę kibernetinių atakų, Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad tai gali būti dar vienas indikatorius apie pasiruošimą karinei invazijai.
„Kibernetinės atakos ir kiti stebimi Rusijos veiksmai rodo, kad ji nėra nusprendusi daryti kitką, nei buvo suplanavusi anksčiau“, – V. Rupšys.
JAV kartoja: 5-asis NATO straipsnis – geležinis
Kariuomenės vadas, kalbėdamas apie Lietuvos saugumo garantijas, sako iš M. Milley dar kartą išgirdęs patikinimą, kad Valstijų įsipareigojimas 5-ajam NATO kolektyvinės gynybos straipsniui „yra geležinis“.
„Faktas, kad Rusija tai ir supranta, o Amerika ir NATO demonstruoja: NATO 5-asis straipsnis yra nediskutuotinas, čia visą laiką bus pajėgos, kurios atgrasys ir gins. Faktas, kad dislokuojant ar batalioną, ar du, rodoma, kad čia bus gynyba. Tad nemanyčiau, kad reikėtų prisirišti prie vienetų dydžių, bet vadas aiškiai pasakė, kad abejonių, jog čia nebus NATO, amerikiečių, negali būti“, – pabrėžė V. Rupšys.
Maskvai prie Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos, Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO, JAV lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų ir skelbia apie Aljanso pasirengimą tiek diplomatiniam krizės sprendimui, tiek galimai agresijai.
