Po vizito Ukrainoje įvertino Rusijos agresiją: „Atsakomybė dėl mūsų kaimynų okupacijos yra ir ant mūsų rankų“

Šią savaitę Seimo narių delegacija lankėsi Ukrainos parlamente. Ketvirtadienį iš Kijevo grįžęs Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad tarptautinė reakcija į Rusijos agresiją yra nepakankama.

„Reikia aiškiai pasakyti, kad jeigu čia lįsi, gausi per snapą visais kampais. O tų kampų yra daug, daug priemonių, kurios mūsų rankose, bet nenaudojamos, nekalbant apie jachtas, meilužes, besimokančius vaikus ir pinigus, laikomus Vakarų bankuose, nekalbant apie „Nord Stream“ ir visus kitus smegenų plovimo reikalus, kurie egzistuoja“, – nurodė parlamentaras.

Ž.Pavilionis teigė iš pačių ukrainiečių išgirdęs frazę, gerai iliustruojančią, jų teigimu, seną sovietinę taktiką: „Durklais tikrink, kiek eina į tą mėsą“.

„Jeigu pasipriešinimo nėra, jeigu niekas nepastebi, kad rusų kariai masiškai veržiasi į Baltarusiją – imam Baltarusiją. Jeigu niekas nesureaguoja, kai imam Krymą – imam Krymą.

Tai reiškia, kad atsakomybė dėl mūsų kaimynų okupacijos, tiesą pasakius, yra ant mūsų rankų – kiek mes šauksime ir rėksime, kiek būsime ten, kur vyksta veiksmai, kiek mes kelsime Baltarusijos bylą, nes ji vėl šiek tiek nuslinko nuo ekranų“, – kalbėjo Seimo narys.

Jo teigimu, V.Putinas žengia tiek, kiek kitų valstybių politikai leidžia jam žengti.

„Turiu omeny, kad tai yra kiekvieno politiko atsakomybė, kuris nevažiuoja ar neragina važiuoti į Ukrainą, kuris ragina spausti rankas A.Lukašenkai“, – dėstė Ž.Pavilionis.

„Tai yra mūsų atsakomybė, kiek leidžiame tiems žudikams žudyti žmonių. Priimkime tai asmeniškai“, – pridūrė jis.

Ukrainoje šiuo metu viešintis Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas laidos metu pasakojo, kad šalyje grėsmė jaučiama jau kurį laiką, tačiau ypač stipriai ji buvo jaučiama artėjant vasario 15-16 dienomis, kadangi, anot britų žvalgybos pranešimų, tuo metu turėjo prasidėti ataka.

Anot A.Medalinsko, tomis dienomis tarp ukrainiečių vyravo dvi pagrindinės emocijos.

„Vienas dalykas – ryžtas ginti savo valstybę ir savo pasirinktą kelią, savo laisvę. Kitas dalykas – nerimas dėl savo artimųjų. Ne vienas galvojo apie tai, kaip savo šeimos narius pervežti į Vakarų Ukrainą, taip pat neįgaliuosius“, – nurodė politologas.

Vis dėlto, kiek silpniau, tačiau vyravo ir trečia emocija.

„O jau trečias dalykas, į kurį prezidentas V.Zelenskis atkreipė dėmesį, tai tas atskirų asmenų bėgimas. Visų pirma oligarchų, taip pat 23 parlamento nariai buvo išvykę iš Ukrainos ribų, kad nebūtų visų tų nemalonumų“, – kalbėjo A.Medalinskas.

Politologo teigimu, ukrainiečiams daug nerimo sukėlė ir Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, raginimai savo piliečiams palikti Ukrainą.

„Šia prasme buvo straipsnių ir pasisakymų, kad paliekate mus po bombomis, raketomis ir Rusijos tankais, o patys išvykstate. Bet bendra nuotaika yra suvokimas, (...) kad vienybė gali būti ne tik Ukrainos žmonių tarpusavyje, bet ir Ukrainos žmonių kartu su demokratiniu likusiu pasauliu“, – aiškino politologas.

Rusija antradienį paskelbė atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Ukrainos sienos ir grąžinanti jas į bazes. A.Medalinskas svarstė, kad jeigu V.Putinas galės patraukti ir vėl grąžinti savo kariuomenę prie Ukrainos sienos be jokių sankcijų, tuomet jis taip ir darys.

„Vakarai, visų pirma JAV, labai aiškiai pasakė, kad jokių nuolaidų dėl NATO dabartinių valstybių nebus, ir jokių V.Putino ultimatumų niekas neklausys.

Ir jeigu Vakarai lygiai taip pat aiškiai duos suprasti V.Putinui, kad, nors Ukraina nėra NATO narė, bet jos puolimas sulauktų ne kalbų apie sankcijas, bet labai rimtų ekonominių pasekmių, tai tada reikėtų vertinti V.Putino kariuomenės sugrįžimą, jeigu jis tą sugalvos daryti, arba nepatraukimą, o tik deeskalacijos imitaciją, kaip žingsnį, dėl kurio jau galima pradėti sankcijas“, – įvertino A.Medalinskas.