Šis laikas nebuvo ramus tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, o kai kurie svarbūs įvykiai stipriai veikė ir apklausiamų šalies gyventojų nuotaikas.
Sausio pabaigoje buvo įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Dar prieš jos steigiamąjį suvažiavimą vienas po kito šmėkščiojo pranešimai, kad prie buvusio valstiečių premjero Sauliaus Skvernelio buriamos naujos politinės jėgos šliejasi tai vienos, tai kitos partijos atstovai.
Taigi dar tik pažarsčiusi pažadų, bet nieko nespėjusi nuveikti Demokratų sąjunga atsidūrė dėmesio centre, o vasario 3–8 d. apklausti šalies gyventojai jai išrašė solidų avansą.
Jeigu Seimo rinkimai vyktų dabar, už naująją partiją balsuotų 10,3 proc. piliečių.
Kaip rodo apklausos rezultatai, į antrąją partijų rikiuotės vietą įšokusi S.Skvernelio kompanija nugvelbė įvairių politinių organizacijų – tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų – rėmėjų.
Tačiau kol kas bene labiausiai nukraujavo Socialdemokratų partija. Kairieji tebeliko reitingų lyderiai, bet jų gerbėjų sumažėjo nuo 18,5 iki 15,6 procento.
Demokratai į trečiąją vietą nustūmė irgi šiek tiek rinkėjų netekusią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
Tiesa, ir konservatorių, ir kitų partijų rinkėjų sumažėjimas – paklaidos ribose. Gal kiek labiau sumenko Liberalų sąjūdžio patrauklumas.
Bet jokia paklaida, matyt, negalima paaiškinti konservatorių vedlio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kryčio.
Šį politiką nepalankiai įvertino net 71,4 proc. apklaustųjų, o palankiai – vos 12,8 proc. (praėjusios apklausos skaičiai atitinkamai 66,4 ir 15,2 proc.). Taigi daug juodos spalvos ir mažai baltos. Įdomu tai, kad tik 15,8 proc. gyventojų neturi nuomonės apie ministro veiklą.
Susumavus teigiamų ir neigiamų vertinimų rezultatus G.Landsbergį jau galima tituluoti nemėgstamiausiu Lietuvos politiku.
Šį vardą jis paveržė iš itin nepopuliaraus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio.
Mažai abejonių, kad tokį blogą pažymį G.Landsbergiui bene labiausiai lėmė jo konfliktavimas su Prezidentūra ir atkakliai išpažįstama vadinamoji vertybinė užsienio politika.
Vilniuje atidarius prieštaringai vertinamą Taivaniečių atstovybę ir dėl to sugriuvus Lietuvos santykiams su Kinija jau kuris laikas apie užsienio reikalų ministro pragaištingas klaidas garsiai šaukia ir opozicija, ir nukentėję verslininkai.
Natūralu, kad tokios nuotaikos paveikė ir nemažą dalį visos visuomenės.
Beje, ypač smarkiai vertybinę užsienio politiką kritikuojantis valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis per šią apklausą įvertintas kur kas palankiau nei gruodį.
Užtat per porą mėnesių dar labiau smuko premjerės Ingridos Šimonytės reitingas. Palankiai ją įvertino 24,3 proc., o nepalankiai – 55,7 proc. apklaustųjų (gruodžio mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 30,5 ir 52 proc.).
Daugelis pandemijos išvargintų žmonių, kuriuos dabar spaudžia ir brangymetis, greičiausiai pirštu rodo į Vyriausybę ir jos vadovę: kodėl nieko nedarote, kad mums nebūtų taip sunku?
Nusiviliantys valdančiaisiais gyventojai gręžiasi į naujus tautos gelbėtojus.
Ko gero, todėl jau kuris laikas įkandin reitingų lyderio prezidento Gitano Nausėdos žengia kartkartėmis savo kalbomis paprastų žmonių ausis paglostanti opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, o dabar netoli jos atsidūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S.Skvernelis.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
