Pastebi laukiančią intrigą tarp socialdemokratų ir S.Skvernelio partijos
Vasario 3-8 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vos prieš mėnesį oficialiai įkurta ekspremjero Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iš karto „šovė“ į antrąją reitingų lentelės vietą. Pasak L.Bielinio, toks rezultatas nebuvo netikėtas – netgi laukiamas.
„Visiems aišku, kad kurdamas naują partiją S.Skvernelis išties demonstruoja tam tikrą energiją, tuo labiau, kad ši partija nėra susitepusi taip, kaip kitos politinės jėgos, ji tik kelias savaites dalyvauja politiniame lauke, ir dėl to jai suteikiamas toks avansas. <...> Kaip atrodys vėliau, pamatysime tuomet, kai ši partija pradės veikti, kai pradės realiai diskutuoti ir oponuoti toms politinėms jėgoms, kurios yra šalia jos.
Šiandien dar to nėra, tai tokia šios partijos situacija yra normali ne todėl, kad tai yra sėkmės šuolis, o todėl, kad tai yra naujos partijos vaizdinys, kuris dar visiems atrodo šviežias, todėl priimtinas“, – aiškino politologas.
Paklaustas, kaip tuomet reikėtų vertinti įspūdingą ir jau kurį laiką besilaikantį socialdemokratų rezultatą gyventojų apklausose, profesorius išskyrė dar vieną tendenciją.
„Aš iš pradžių maniau, kad reikėtų kalbėti tik apie tai, kad jų stovėjimas nuošalyje, neaktyvumas ir sukelia tą efektą, bet aš jį papildyčiau dar vienu efektu. Didžioji dalis visuomenės labai lengvai pasiduoda tokiam opozicijos sukūrimui – jei kažko labiau nemyli, tada jo oponentas tampa labai geras. Ir visuomenė, kuri nusisuka nuo valdančiųjų, ypač konservatorių, tuojau pat mato jų alternatyvą socialdemokratuose.
Tai, ko gero, irgi sukuria tam tikrą efektą ir naudą socialdemokratams, o jų pasyvus buvimas šiuolaikinėje politikoje irgi duoda naudos, nes patvirtina palankumo tendenciją – jie nėra agresyvūs, nesiūlo kardinalių pokyčių, kurie gadintų gyvenimą visuomenei, ir tokiu būdu jie tampa geriečiais. Bet čia kaip ir su Skverneliu – toliau matysime jų reitingų šuolius arba kritimus jau ne todėl, kad jie stovės nuošalyje, o todėl, kad jie aktyviai dalyvaus arba nedalyvaus“, – svarstė L.Bielinis.
Pasak politologo, bus itin įdomu stebėti ir tai, kaip vyks socialdemokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinė kova, nes abi partijos esą pretenduoja į vieną ir tą pačią „politinę nišą“.
„Jos neišvengiamai turės susidurti ir kovoti. Arba susitarti. Šiandien bandymo susitarti mes nematome, ir dėl tos priežasties manyčiau, kad artimiausioje ateityje turėsime regėti, kaip šios dvi politinės jėgos bando stumti viena kitą iš tų pozicijų, kuriose yra, o tai reiškia, kad jos turės aktyvizuoti savo veiksmus. Socialdemokratai – pagaliau veikti, o Skvernelio politinė partija – pradėti veikti. Tai mes matysime tą intrigą ir stebėdami ją matysime poslinkius“, – teigė L.Bielinis.
Profesoriaus manymu, natūralu, kad tam tikrą palankumą praranda ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Galų gale, S.Skvernelio bei jo šalininkų išėjimas iš šios partijos sugadino jos įvaizdį, sumenkino jų poziciją reitingų lentelėje ir bendrai politiniame lauke. Bet jie, manyčiau, tikrai neprapuls – tai gana gerai išskleista, gausi partija, turinti pakankamai inertišką palaikymą visuomenėje, ypač regionuose. Tai manau, kad jie dar daug kovos ir dar laimės savo politiniame gyvenime.
Šiandien tikrai neturėtumėme sakyti, kad jie prarado viską – taip, jie prarado tam tikras pozicijas, bet neprarado visų, o tai reiškia, kad ateityje mes dar matysime juos kovojančius, ir dar, ko gero, laiminčius tam tikrose situacijose. Artėja rinkimai į savivaldą, ir ten, ko gero, mes juos pamatysime kaip visiškai reikšmingą politinę jėgą“, – spėjo L.Bielinis.
Signalas G.Landsbergiui
Pagal naujausių reitingų duomenis, stipriai smuko ir valdančiųjų populiarumas – maždaug procentu sumažėjo TS-LKD reitingas, o šios partijos lyderį Gabrielių Landsbergį nepalankiai vertina daugiau nei 70 procentų apklausoje dalyvavusių gyventojų. Pasak profesoriaus, tokie skaičiai turėtų siųsti aiškią žinią užsienio reikalų ministrui.
„Skirtumas tarp šitų skaičių rodo realų G.Landsbergio pasiekimą arba, deja, pralaimėjimą, ir tokiu būdu jis iš tikrųjų turi daryti labai didžiules išvadas, kas vis dėlto sukėlė tokį kritimą ir kokios priežastys tai nulėmė. O tai leistų jam arba pasitaisyti ir vėl laimėti kažkokią poziciją, arba vis dėlto pakeisti savo būvį, išeiti iš ministro pozicijų. Nes labai dažnai visuomenė, reaguodama į jį kaip į aktyviai komunikuojantį ir tokiu būdu dirginantį visuomenę, nes jo kai kurie sprendimai vertinami labai dviprasmiškai, natūralu, kad tokie dalykai nenaudingi jam“, – aiškino L.Bielinis.
VDU profesorius pridūrė, kad G.Landsbergio atsitraukimas sukeltų tam tikrą šurmulį, tačiau poreikis sulaukti pokyčių užsienio politikoje tikrai yra.
Įvertino politikų poziciją dėl karo grėsmės
Šiuo metu apie įtemptą situaciją Ukrainoje ir galimas konflikto su Rusija grėsmes kalba visi, pavojaus ženklus siunčia ir Lietuvos politikai. Politologas komentavo, jog politikai visose situacijose bando pademonstruoti savo pažiūras ir vertybines nuostatas, tad Ukrainos klausimas – ne išimtis. Visgi, pasak jo, tam tikri faktai visuomenei labiau kenkia, nei padeda.
„Kalbėjimas turi būti maksimaliai objektyvus ir teisingas, kita vertus, ne visa informacija yra prieinama, todėl ne visada aišku, ar tai, ką gali pasakyti ar ką mes sužinome, yra tas maksimalus žinojimas apie situaciją. Politikai, kalbėdami apie tas situacijas, kaip šiuo atveju situacija Ukrainoje, remdamiesi tuo minimumu, kurį mes turime, formuoja savo tam tikrą istoriją ir emocinį vertinimą tų įvykių.
Iš to galima padaryti tokias išvadas: politikai bet kokiame kalbėjime vienaip ar kitaip bando parodyti savo politinės pozicijos kryptį, savo ideologines, vertybines orientacijas, ir dėl tos priežasties labai dažnai tam tikri faktai yra pernelyg dramatizuojami, sureikšminami, iškeliami kaip prioritetiniai, nors iš tikrųjų jie tokie nėra. Tai gali supainioti visuomenę ir sukelti tam tikrą nereikalingą sumaištį. Galų gale pakelti tas emocijas, kurių tikrai neverta kelti, nes baimė, išgąstis, visokios neurozės tikrai nereikalingos visuomenei, o yra naudingos oponentams, kurie būtent tai ir nori sukelti“, – aiškino politologas.
Paklaustas, ar politikai, kalbėdami apie galimas konflikto grėsmes Lietuvai, neperlenkia lazdos, L.Bielinis pastebėjo, kad valdžios atstovams Ukrainos klausimu dar trūksta vieningo susikalbėjimo.
„Viena kalba Seimo nariai, esantys valdančiųjų grupėje, kita kalba Seimo nariai ir politikai, esantys opozicijoje, ir toks jų nesusikalbėjimas arba nenoras vieningai pamatyti ar susitarti dėl aiškios pozicijos trikdo visuomenę, sukelia dar daugiau abejonių, nei kad reikėtų tų abejonių šiandien“, – svarstė jis.
