Graudu žiūrėti, kaip oro pūtekliais ginkluoti kiemsargiai vėlyvą rudenį gainiojasi po gatves paskutinius lapus, kaip birbina motorines šluotas keldami dulkių debesis, užuot paėmę beržines šluotas ir greitai, kokybiškai baigę darbą. Juolab kad iš tos technikos mažai naudos – gatvės švaresnės tikrai netapo.
Bet tai dar niekis. Naujosios technologijos atžygiavo ne tik į komunalinę, bet ir į renginių sritį. Ir dėl to dar graudžiau.
Pradėkime iš eilės. Šiais metais apie Vilniaus sintetinę Kalėdų eglę jau nebuvo tiek pagyrų kaip ankstesniais metais, rinkimuose ji neužėmė aukštų vietų, neberankiojome susižavėjimo kupinų citatų iš užsienio žiniasklaidos, nes ten apie Lietuvos sostinę buvo tik kelios užuominos.
Pasaulis grįžta prie bent jau Kalėdomis kvepiančiomis eglišakėmis apkaišytų šventinių medžių.
Vilnius žengė toliau ir atsisakė fejerverkų per Naujųjų metų sutikimą. Esą tai daro žalą silpnesnės sveikatos gyventojams, aplinkai, augintiniams. Sostinės pavyzdžiu pasekė vos keli Lietuvos miestai, o pasaulis ir toliau griaudėjo, pokšėjo.
Vasario 16-ąją naujosios technologijos pasirodė apgailėtinai. Fejerverkų šią svarbią Lietuvai dieną Vilnius, savaime suprantama, ir vėl atsisakė, nors juos iššovė net Šalčininkai, kurie patriotizmu toli gražu netrykšta.
Užtai Vilnius manė sublizgėsiąs į dangų pakeldamas šimto šviečiančių dronų armiją.
Rezultatas – trys dešimtys dronų dėl smarkaus vėjo pliumptelėjo į Neries vandenį, o susirinkę vilniečiai ir miesto svečiai jokio reginio nepamatė.
Savivaldybė pareiškė, kad už neįvykusį renginį nemokės, tad visus nuostolius teks prisiimti rengėjams, kurie taip norėjo vilniečiams sukurti šventę.
Tik niekas neužsiminė, kad šis nevykęs renginys galėjo virsti ir nelaime. Kas būtų, jei dronas užkristų žiūrovui ant galvos?
Televizijos bokštas taip pat diegia naująsias technologijos. Kadaise prieš Kalėdas apkarstytas lempučių girliandomis statinys virsdavo aukščiausia egle ir džiugindavo vilniečius.
Atnaujinant apšvietimą buvo planuojamas LED tinklas, kuris turėjo dengti bokšto kamieną ir betoninę taurės apačią. Taip bokštas su besikeičiančiu tinklo vaizdu būtų vėl atrodęs kaip didžiausia miesto eglė.
Tačiau atnaujintame Televizijos bokšte šios konstrukcijos nebus – įrengta kitokia apšvietimo sistema. Ji sudaryta iš 66 LED prožektorių ir 64 LED juostų.
Kaip dabar bokštas šviečia per rūką? Nekaip. O kam buvo įdomi Morzės abėcėlė, kurią bokštas transliavo per Vilniaus 699-ąjį gimtadienį sausio 25-ąją? Retam vilniečiui.
Bala nematė kiemsargių su oro pūtekliais, nors labai jau ankstyvais rytais jie ima kelti triukšmą. Bet kai naujosios technologijos kėsinasi į šventes ir džiugesį – čia jau nekas.
