„Taip, šiuo metu mums viskas atrodo pakankamai optimistiškai iš šalies žiūrint, bet turime turėti omenyje, kad daugiausiai pusė galimos kariuomenės Rusijos, sutelktos prie Ukrainos, šiuo metu yra panaudota“, – sekmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ teigė politologas.
VDU docentas pastebėjo, kad rusams nepavykus sklandžiai ir greitai užimti Kijevo, kaip buvo planuota, gali kilti didesnis susierzinimas, galintis iššaukti blogesnį scenarijų.
„Dabar, ko gero, ateina tas pats baisiausias periodas, kuomet panašu, kad tikrai Rusijos pusė nervinasi, kad nepavyko greitai įgyvendinti savo tikslų, ir bandoma eiti įžūliai masyvia karine jėga, tiek sunkiąja technika, tiek raketomis, tiek aviacija. Čia bus tas periodas, kai turbūt bus daugiausiai civilių aukų. Jau dabar matome, kad bandoma taikytis į infrastruktūrą, į kritiškai svarbią infrastruktūrą: dujotiekį, naftos saugyklas ir panašius objektus“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Vis dėlto politologas pastebėjo ir tai, kad kuo didesnė agresija kyla iš Rusijos pusės, tuo labiau stiprėja Ukrainos pusėje kovojančių ryžtas.
„Aš įtarčiau, kad kaip tik, kuo įžūlesnis ir kruvinesnis bus tas Rusijos spaudimas, tuo jis duos tik priešingą efektą ir dar labiau mobilizuos Ukrainos gyventojus, jeigu dar yra kur juos mobilizuoti“, – sakė jis.
Sekmadienį Ukraina pranešė, kad rengs savo delegaciją deryboms su Rusijos atstovais, tačiau I.Kalpokas sakė, kad bendram susitarimui dabar yra pernelyg skirtingas emocinis fonas.
„Abiejų pusių šiuo metu ne tik tikslai, bet ir emocinis fonas yra pernelyg skirtingas. Rusai yra turbūt pernelyg pikti, o ukrainiečiai pernelyg užsivedę, kad tos derybos galbūt galėtų prasmingai vykti. Derybos turi vykti dėl kažko, dėl kažkokio kompromisinio varianto, o šiuo metu, kai vyksta karo veiksmai, kompromisinis variantas rusams būtų tolygu pralaimėjimui. Ir V.Putinui asmeniškai tai būtų pralaimėjimas, nes buvo kitaip tikėtasi ir transliuota visai kitokia žinutė.
Ukrainiečius, bent jau dabartinėje savo užsivedimo stadijoje, vargu, ar įsivaizduočiau sutinkančius su kažkokiu kompromisu, demilitarizacija, kai jų kariuomenė taip puikiai laikosi ir turi milžinišką autoritetą populiacijoje, ar dalies teritorijos praradimu. Tai tikrai būtų neįsivaizduojama“, – įsitikinęs VDU docentas.
Nors Rusijos karinėms pajėgoms ir nepavyksta įvykdyti suplanuoto tikslo užimti Kijevą, tačiau politologas sako, kad rankos dar nebus nuleistos. Anot jo, dabar yra svarbu, kokį kelią miesto užėmimui rusai rinksis toliau.
„Galų gale mes žinome, kad Kijeve vis dar tebėra visa Ukrainos politinė vadovybė ir natūralu, kad jeigu bus paimamas Kijevas, tai bus stengiamasi ją neutralizuoti. Šiuo atveju iš tikrųjų tai yra beprotiškai svarbus taikinys.
Jeigu tai yra miesto šturmas, gatvės, kvartalas po kvartalo, tai yra beprotiškai sunkus ir kruvinas dalykas abiem pusėms. Tiek puolančiai kariuomenei, nes iš kiekvieno kampo, iš kiekvieno lango gali būti atidengta ugnis, Molotovo koktelis atskrieti. (...)
Kita vertus, gali būti bandoma ne užiminėti visą miestą gabaliukas po gabaliuko, bet eiti tiesiai, pagrindinėmis transporto arterijomis su šarvuota karine jėga ir mėginti dar kartą ir dar kartą prasiveržti, kas jau buvo daroma prieš keletą dienų, (...) ir užimti pagrindines valdžios institucijas, jeigu įmanoma – paimti į nelaisvę pagrindinius valstybės vadovus“, – kalbėjo I.Kalpokas.
VDU docentas taip pat pridūrė, kad tikėtis karinio racionalumo rinktis kelią, kur būtų mažiau aukų, iš Rusijos pusės negalima tikėtis. Jo nuomone, V.Putinas gali nurodyti imtis ir tokių veiksmų, kurie prieštarauja ne tik žmogiškumo principams, bet ir tarptautinei teisei.
Nors tikima, kad Rusijos žmonėms skleidžiama propaganda galėtų nustoti veikti, kai prieš V.Putino veiksmus sukiltų pakankamai didelė Rusijos visuomenės dalis, I.Kalpokas sakė, kad kol kas progreso šioje srityje nematyti.
„Kas vyko pastaruoju metu, tai praktiškai visos nepriklausomos, nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir karių šeimas vienijančios organizacijos, buvo iš esmės sunaikintos. Kiek yra galimybė sklisti tai informacijai Rusijos viduje, kiek yra galimybė organizuoti tam tikrus veiksmus, informuoti visuomenę galų gale, čia yra didelis klausimas.
Mes matome protestus Rusijoje ir tai savaime jau yra gana rimtas faktorius, bet taip pat, ką mes matome, kad labai aktyviai policija suiminėja dalyvius ir suiminėja gerokai aktyviau. (...) Aiškiai matoma strategija, kad reikia šitą užgniaužti, kiek tik įmanoma, kad nebūtų kažkokio pasakojimo oficialiai idėjinei Rusijos žiniasklaidos valstybinei linijai, galų gale pačiai žiniasklaidai.
Daroma labai daug tam, kad būtų kuo mažiau opozicijos tam oficialiajam pasakojimui, melui, nes kitaip jo nepavadinsi ir kad žmonės negalėtų susikomunikuoti, negalėtų apsikeisti informacija“, – kalbėjo politologas.
