Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis

Didėjant geopolitinei įtampai regione sausio pabaigoje-vasario pradžioje Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ vykdyta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad šiuo metu šalies gyventojai labiau pasitiki jėgos struktūromis nei kitomis valdžios institucijomis: Prezidentūra, savivaldybėmis, Vyriausybe ir Seimu.

Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>R.Vitkaus nuotr.
Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>R.Vitkaus nuotr.
Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>T.Bauro nuotr.
Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>T.Bauro nuotr.
Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>T.Bauro nuotr.
Apklausa: didėjant įtampai regione visuomenė labiau pasitiki jėgos struktūromis nei valdžios institucijomis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 1, 2022, 11:29 AM

Suaugę šalies gyventojai (net trys iš keturių) labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene (74 proc. pasitiki ir 20 proc. nepasitiki). Taip pat didelio visuomenės palaikymo sulaukia policija (70 proc. pasitiki ir 25 proc. nepasitiki) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (69 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), šiomis institucijomis pasitikėjimą reiškia septyni iš dešimties apklaustų gyventojų. Kaip parodė tyrimas, šiomis 3 jėgos struktūromis šiuo metu labiausiai pasitiki visų demografinių ir socialinių grupių gyventojai, nėra skirčių nei pagal lytį, amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį ar politines pažiūras.

Apklaustieji taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki: Bažnyčia (66 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (55 proc. pasitiki ir 36 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (55 proc. pasitiki ir 36 proc. nepasitiki).

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki Lietuvos žiniasklaida (43 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), Lietuvos vyriausybe nepasitiki du iš trijų (30 proc. pasitiki ir 66 proc. nepasitiki), o Lietuvos Seimu nepasitiki net trys iš keturių suaugusių šalies gyventojų (21 proc. pasitiki ir 75 proc. nepasitiki).

Lyginant su prieš 2 mėnesius (2021 m. lapkritį) vykusia apklausa, labiausiai (9 procentiniais punktais) sumažėjo suaugusių gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 64 proc. iki 55 proc.), 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos vyriausybe (nuo 34 proc. iki 30 proc.), o 3 procentiniais punktais per pastaruosius 2 mėnesius pablogėjo savivaldybių (vietos valdžios) vertinimas (nuo 58 proc. iki 55 proc.).

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė mano, kad visuomenės pasitikėjimas jėgos struktūromis išlieka aukštas dėl vis labiau augančios geopolitinės įtampos regione, kuri buvo aiškiai jaučiama ir sausio pabaigoje-vasario pradžioje, kai ir buvo atlikta apklausa. Tuo tarpu nepasitikėjimas Prezidentūra ir Vyriausybe, sociologės vertinimu, buvo nulemtas tuo laikotarpiu aktualių vidinių įtampų, pavyzdžiui, šilumos kainų augimo.

„Čia išsiskyrė tarptautinė padėtis ir vidiniai socialiniai-ekonominiai klausimai“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.

Sociologė pažymi, kad augant įtampai regione padidėjęs Lietuvos gyventojų pasitikėjimas jėgos struktūromis nėra netikėtas.

„Nesaugumo jausmas grėsmės atveju vis tiek yra. O juk kas gyventojus gina: kariuomenė, policija, tos institucijos, kurios, žmonės tiki, kad gali fiziškai apginti, kai jau kalba eina būtent apie karo situaciją“, – sakė sociologė.

Prezidento institucija šių metų pradžioje kiek daugiau pasitiki moterys, jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, pensininkai bei vadovai, kairiųjų pažiūrų respondentai, o santykinai daugiau nepasitiki vyrai, 30 – 49 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai bei darbininkai ir ūkininkai, dirbantys privačiame sektoriuje, rusų tautybės gyventojai.

Vyriausybe bei Seimu santykinai daugiau pasitiki jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (daugiau kaip 1500 eurų), vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai, o šiomis institucijomis daugiau už kitus nepasitiki vyresni nei 30 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, kairiųjų ar centro pažiūrų respondentai, rusų tautybės gyventojai.

Apklausa vyko 2022 m. sausio 24 – vasario 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1022 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.