„Maršistai“ gali neprašyti kitos vietos mitingui sostinėje, gali kreiptis į teismą. Nebūtų nuostabu, jei R.Šimašius apie renginį dar pareikštų: „Tik per mano lavoną.“
Juk buvę ir esami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, anot mero, aktyviai palaiko Rusijos veiksmus, ne tik Kremliaus skleidžiamas iškrypusias vertybes.
„Karas yra aiški riba – jei net jis jiems nepadėjo atsitokėti, mes neleisime, kad renginys taptų platforma kitiems žmonėms kvailinti“, – nukirto R.Šimašius.
Apskritai jau anksčiau atrodė keistas įvairių akcijų rengėjų siekis savo žodį išsakyti būtinai Vilniuje. Na, pastypsosi prie Seimo ar Vyriausybės – ar daug politikų net per langą atkreips į tave dėmesį? Juolab kad politikai su visuomene jau seniai atprato šnekėtis.
Ne paslaptis, kad „maršistų“ ar panašių į juos renginiuose žiniasklaida nepageidaujama. Taigi užmojis pritraukti jos dėmesį atvažiuojant su šūkiais ir plakatais į Vilnių taip pat atpuola.
Ankstesniuose „maršistų“ renginiuose plazdėdavo daug Žemaitijos vėliavų, o žemaičiams į Vilnių taip pat tenka dardėti ne vieną šimtą kilometrų. Jeigu jau sieki sukviesti daugiau savo auditorijos, gal ir apie tai vertėtų pagalvoti?
Visa tai susumavus išeitų, kad geriausia vieta visokio plauko mitingams – Vidurio Lietuva.
Galbūt net koks pilietiškas ūkininkas nepagailėtų kelių hektarų derlingos žemės, kuriuose būtų galima įkurti savotišką haidparką, panašų į tą, kuris nuo XIX amžiaus yra Londone. Ten visi viešai atsikalbėtų, atsiprotestuotų, o gal net atsišvilptų.
Tokiame lietuviškame haidparke ir koncertus (aišku, ne rusų grupių) būtų galima rengti, nes dabar didesnės erdvės po atviru dangumi Lietuvoje kaip ir nėra.
O kol kas atrodo, kad lietuviams veržtis į Vilnių pamitinguoti – toks pat nenumaldomas noras kaip Palangoje pasivaikščioti J.Basanavičiaus gatve, dar „basanke“ žargonu vadinama.
