„Nuo vasario 24-osios pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, tenka priiminėti sprendimus, apie kuriuos anksčiau net ir pagalvoti negalėjome. Jeigu iki šiol tvirtindavome bendradarbiavimo sutartis su įvairiais pasaulio miestais, tai dabar situacija kitokia. Sprendimas atsiriboti nuo Rusijos ir Baltarusijos miestų partnerių mums tikrai nebuvo lengvas, įvertinant tai, jog visų šių šalių gyventojų negalima tapatinti su Kremliaus arba Minsko režimais“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Invazijos į Ukrainą akivaizdoje Kaliningrado, Čerepoveco ir Mahiliovo savivaldybes V.Grubliauskas vertina kaip prieš ukrainiečių laisvę ir nepriklausomybę nukreiptus institucinius bastionus ir forpostus, agresyvių valstybių sistemos dalį: „Tai suprantant, sutarčių su šiais miestais nutraukimas yra mūsų tvirtas moralinis apsisprendimas, parama kovojančiai Ukrainai. Toks savivaldybės žingsnis neturėtų būti suprastas kaip demaršas ar priešiškumas rusakalbių bendruomenei Klaipėdoje“.
Uostamiesčio tarybos sprendimą pavadinęs istoriniu V.Grubliauskas tikisi, kad jis bus suprastas kaip ženklas Rusijos ir Baltarusijos režimams: „Mes, kaip ir visas demokratinis pasaulis, kategoriškai nusiteikę prieš invaziją, agresiją, prieš karą, aukas ir žūtis. Mūsų balsas dar vienas gausiame demokratinių valstybių ir savivaldybių chore, kuris vieningai smerkia invaziją į Ukrainą“.
„Nukapoti partnerystės saitai nereiškia, kad viskas nutraukiama amžiams. Labai norėtųsi, kad daugiau tokių sprendimų neprireiktų. Tai daroma tikintis ir linkint Ukrainai atsilaikyti prieš agresorius, kad Rusijoje ir Baltarusijoje įsivyrautų demokratinės vertybės, o tada galėsime sugrįžti į ankstesnes pozicijas“, – pažymėjo Klaipėdos meras.
Klaipėdos savivaldybė bendradarbiavimo sutartį su Čerepovecu pasirašė 1992 metais, po metų – su Kaliningradu, o 1997 metais su Mahiliovu.
