„Ir štai dabar staiga atsiduriame tokioje padėtyje, kai uošvienė šaukia: argi aš tau visą laiką nesakiau? Bet jei dabar manęs paklaustumėte, ar esu laiminga, atsakyčiau, kad esu nelaimingiausias žmogus, nes labai noriu, kad būčiau klydusi“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė Lietuvos premjerė.
Taip pat premjerė pažymėjo, kad ilgą laiką pragmatizmu grįsta Vokietijos laikysena Rusijos atžvilgiu turėjo pasikeisti kur kas anksčiau, nei buvo užpulta Ukraina.
„Suprantu istorines ir psichologines priežastis, tačiau manau, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų. Nuosekli saugumo tvarka Europoje neįsivaizduojama be tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios yra reali jos dalis“, – teigė I. Šimonytė.
Dabar, akcentavo premjerė, būtina visiškai atsieti Vakarų ekonomiką nuo kaimyninę valstybę užpuolusios Rusijos.
Susiję straipsniai
„Putinas negali finansuoti savo karo be pinigų. Turime ne tik tapti nepriklausomi nuo Rusijos energijos ir žaliavų tiekimo. Jiems taip pat reikia užsienyje pagamintų daiktų savo raketoms ir kitiems ginklams, kuriais jie žudo ukrainiečius. Manau, kad veiksmingiausia sankcija bus uždrausti puslaidininkių tiekimą, nes jiems jų labai reikia vieninteliam aukščiausios klasės dalykui – karui – gaminti“, – teigė I. Šimonytė.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.