Praėjus savaitei po diktatoriaus Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, jauni Lietuvos žmonės ieško arba jau surado ką galima daryti, esant šalia karo ir kaip padėti ukrainiečiams.
Vilniaus Universiteto studentai, kremtantys politikos ir žurnalistikos mokslus Goda Vileikytė ir Deividas Zaicevas „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ dalinasi skirtingomis prieigomis prie temos apie karą Ukrainoje, bet abu suveda į tą patį – tai yra brutalus, niekam nereikalingas aktas.
Goda Vileikytė tiki Lietuva ir savo ateitį sieja su savo tėvyne.
Lietuvoje netylant kalboms apie galimas slėptuves, ekspertai atskleidė, ką derėtų daryti
„Net jeigu Lietuvoj ir bus karas, aš nesiruošiu kažkur bėgti, sieju savo ateitį su Lietuva ir jei galėčiau, pirkčiau būstą Lietuvoje“, – sako ji.
Ir savanoriauja, siekdama padėti ukrainiečiams, nukentėjusiems nuo karo.
„Mūsų universitetas parengė registracijos formą, jie planuoja priimti studentus, kurie pabėgo iš Ukrainos ir padėti integruotis į visuomenę. Aš būsiu viena tų studenčių, kuri padės tai integruoti ukrainiečius į visuomenę.“
Aukščiausi valdžios politikai ragina nepulti Lietuvos rusų už Rusijos karą prieš Ukrainą, nes Putino gerbėjai neturi tautybės. Deivid Zaicev yra Lietuvos rusas, net nežinant jo pavardės, galima suprasti iš akcento. Jis sako, kad bent kol kas jokio pykčio savo adresu nepajautė.
„Aš girdėjau, tai buvo lyg ir fake news. Aš asmeniškai nebuvau susidūręs su tokiomis problemomis. Nebuvo tokių žmonių, kurie atsisakytų aptarnauti mane ar kažkaip reaguotų dėl mano ryškaus rusiško akcento ar dėl pavardės. Kol kas aš jaučiu gerą atmosferą Lietuvoje.“
Jis taip pat pridūrė, kad tie lipdukai, kurie siunčia rusiškus karinius laivus bybion, kaip pasiūlė kalbininkas Antanas Smetona, yra labai gerai, jei nepraleidžia žodžio „karinis“.
Susiję straipsniai
„Rusiškų laivų yra įvairių. Todėl čia pamatęs lipduką su garsia fraze, apsidžiaugiau, nes ten yra žodis „karinis“. Mes turime atskirti, nesuplakti karinių veiksmų su rusais, kurie nepalaiko karo Ukrainoje. Dalis jaunimo Rusijoje, jei tik skaito užsienio kalba, supranta kas vyksta. Reikia tikėtis, kad jie nubus.“
Goda pridūrė, kad būdami visai netoli Ukrainos, palyginus su Vakarų Europa, stipriau jaučiame karą.
„Tai tikrai stipriau jaučiame, suprantame, imamės iniciatyvos. Vien mūsų istorija neleidžia pamiršti Rusijos žiaurumo“.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.