„Kalbant apie NATO, yra labai aiški linija ir ją pakartosiu dar kartą – jeigu bus vykdoma bet kokia agresija bet kurioje NATO teritorijoje prieš NATO valstybes, mes, JAV, ir visi mūsų sąjungininkai ir partneriai, imsis veiksmų, kad apgintų kiekvieną NATO teritorijos colį. Tai yra aišku ir nesvarstytina“, – patikino A.Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius taip pat informavo, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių.
„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – nurodė A.Blinkenas.
Šis papildomas dislokavimas padidins amerikiečių karių kontingentą Lietuvoje iki maždaug tūkstančio. Pabradės poligone šiuo metu yra dislokuotas apie 500 karių JAV batalionas. Sekmadienį čia apsilankiusi JAV karinė vadovybė pranešė, kad jis bus sustiprintas artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir savaeigėmis artilerijos sistemomis.
Amerikiečiai Lietuvoje, Aviacijos bazėje Šiauliuose, taip pat yra dislokavę naikintuvus F-35, šalyje tarnauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
Savo ruožtu G.Landsbergis pabrėžė, kad JAV su savo kariais ir įsipareigojimais yra realiai čia, Lietuvoje, „o ne prie žalio ekrano su nupieštais mikrofonais“. Tokiais žodžiais ministras pašiepė savaitgalį Kremliaus paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė „Aeroflot“ mokymo centre.
„JAV yra su Lietuva ir su Baltijos valstybėmis. JAV yra čia su savo įsipareigojimais, kariais, pajėgumais. Jie čia yra realiai, o ne prie žalio ekrano su nupieštais mikrofonais“, – tvirtino G.Landsbergis.
A.Blinkenas: niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu
Kaip kalbėjo A.Blinkenas, Lietuva puikiai supranta NATO narių suverenumo ir teritorinio vientisumo svarbą, kadangi lietuviai patys išgyveno prievartinę okupaciją.
„Pastaraisiais metais Maskva siekė sumenkinti Lietuvos demokratiją, suskaidyti visuomenę kibernetinių atakų pagalba. Taip vyko būtent dėl to, kad laisvos ir klestinčios visuomenės – tokios, kokią sukūrė Lietuva po okupacijos griūties – įrodo, kas vyksta, kai žmonės apsisprendžia ir pasirenka demokratijos, o ne autokratijos kelią“, – sakė A.Blinkenas.
Jis priminė JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad JAV rems tiek Lietuvą, tiek Rusijos užpultą Ukrainą. „Darome viską, ką galime, kad sustiprintume bendrą gynybą, jog sąjungininkai būtų pajėgūs atremti bet kokią grėsmę“, – tvirtino A.Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius skaičiavo, kad JAV jau atsiuntė papildomus 7 tūkst. karių į Europą, jog sustiprintų rytinio Europos flango gynybą. Ji stiprinama ne tik kariais, bet ir karine technika, taip pat su sąjungininkais peržiūrint gynybos planus.
„Tuo pačiu metu mes vis dar peržiūrime kartu su NATO sąjungininkais mūsų gynybines pozicijas ir tuos klausimus, kurie apima nuolatinių pajėgų dislokavimą ir kitus aspektus“, – kalbėjo A.Blinkenas.
Jis patikino, kad „JAV yra įsipareigojusi laikytis 5 NATO sutarties straipsnio, kuris sako, jog puolimas prieš bet kurią NATO sąjungininkę reikštų puolimą prieš visas šalis“.
„Vos prieš keletą dienų prezidentas J.Bidenas patvirtino, kad mes ginsime kiekvieną NATO sąjungininkės teritorijos colį ir niekas neturėtų tuo abejoti, niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu“, – pažymėjo A.Blinkenas.
G.Landsbergis: „Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas“
Kaip teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras, JAV, Lietuva ir kitos Aljanso narės daro labai daug, siekiant padėti Ukrainai kovoje prieš ją okupuoti siekiančią Rusiją, tačiau ties čia negalima sustoti.
„Mes negalime leisti, kad Ukrainos miestai taptų dar viena Srebrenica, Groznu ar Alepu. Pagalbos teikimas Ukrainai turi tęstis. Privalome raginti mūsų partnerius patikrinti sandėlius, didinti užsakymus ir siųsti Ukrainai pagalbą, kurios jai labiausiai reikia“, – tvirtino jis.
Pasak G.Landsbergio, Rusijos pradėtas karas reiškia ir humanitarinę bei galimą ekologinę krizę, todėl „turime dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinti humanitariniai koridoriai ir saugiosios zonos aplink atomines elektrines, kurios, panašu, tampa Rusijos karo mašinos taikiniais“.
Kartu ministras pasidžiaugė, kad JAV didina karinį buvimą Baltijos šalių regione tiek žmonėmis, tiek įranga.
„JAV kariai saugo mūsų šalį petys petin su mumis ir kitais NATO partneriais. Žinome, kad sąjungininkų įsipareigojimai mūsų saugumui yra nepajudinami. Tačiau, jei norime dar tvirtesnio NATO politinio stuburo, turime užtikrinti, kad Baltijos šalys būtų padengtos nepramušama gynyba“, – įsitikinęs jis.
Užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonominė blokada dar nėra pasiekusi visiškos izoliacijos lygio.
„Girdime, kad yra pasinaudojama nesankcionuotais bankais, idant būtų apeinamos jau įvestos sankcijos. Turime uždaryti visas spragas. Energijos šaltiniai, kuriuos importuojame, leidžia Rusijai finansuoti karinę operaciją. Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas“, – pareiškė G.Landsbergis.
Susitiko su G.Nausėda
Anksčiau pirmadienį A.Blinkenas buvo susitikęs ir su prezidentu Gitanu Nausėda. Šalies vadovas susitikime pabrėžė, kad, norint išvengti Trečiojo pasaulinio karo, NATO privalo pradėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines.
„Privalome padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karinėmis. Jei norime išvengti Trečiojo pasaulinio karo, tą turime padaryti dabar. Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO sąjungininkams ir visos Europos saugumui. Ši grėsmė išliks nepriklausomai nuo to, kaip baigsis Rusijos karinė invazija Ukrainoje. Turime rimtai ruoštis gynybai“, – sakė G.Nausėda.
Susitikime taip pat buvo aptarta būtinybė didinti gynybinius pajėgumus Baltijos regione, tarp jų ir oro gynybą, pabrėžta JAV karinio buvimo stiprinimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse svarba. Pasak šalies vadovo, Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje nebeužtenka efektyvaus atgrasymo strategijos, ją turi keisti pilno pasirengimo gynybai strategija.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi priimti JAV rotacines pajėgas nuolatinio buvimo pagrindais ir papildomus JAV karius.
JAV Lietuvoje šiuo metu yra dislokavusi apie pusę tūkstančio karių, keturis naikintuvus F-35.
