Vieną po kitos apklausas rengia Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė ir jai pavaldūs departamentai. Jie siekia sužinoti gyventojų nuomonę įvairiausiais klausimais – nuo sportavimo įpročių ir laisvalaikio praleidimo būdų iki gynybos ir skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo įgūdžių.
Pastarauoju metu iš valdžios institucijų pasipylė tiesiog apklausų griūtis. Kartu mažėja visokių beviltiškų galimybių studijų, analizių, iš karto nugulančių į stalčius. Dabar karaliauja po keliolika tūkstančių eurų kainuojančios apklausos.
Štai Statistikos departamentas atrinktam gyventojui atsiunčia visą šūsnį apklausos klausimų. Jeigu žmogus neatsako, paštu jam siunčia priminimą – geros poligrafinės kokybės atviruką, kuriame išvardyta, kokiu būdu nesusipratęs respondentas dar gali atsakyti į jam pateiktus klausimus.
Statistikos departamentas turi tiek pajėgų, kad neatsakiusiam į klausimus piliečiui net gali paskambinti į darbą telefonu. Kažkokiu būdu atseka, susiranda numerį, nors tokią informaciją šiais laikais sužinoti vis sunkiau.
Mažiau nuovokiam piliečiui gali atrodyti, kad valdžia surado naują būdą taškyti pinigus. Bet juk ne viskas taip paprasta.
Apklausų lavinos ant daugelio piliečių galvų pradėjo piltis sumenkus tos pačios valdžios reitingams.
Taigi jeigu pašto dėžutėje rasite voką su pluoštu klausimų apie tai, kiek pajamų išleidžiate maistui, kiek sumokate komunalinių mokesčių, kiek eurų lieka pramogoms ar kelionėms, galite neabejoti, kad valdžia reitingų aukštumomis dar toli gražu negali pasidžiaugti.
