Apžvelgdamas daugiau nei 10 praėjusių karo dienų, Darius Antanaitis pastebėjo, kad Rusijos karinės pajėgos nepasiekė numatyto tikslo ir šiuo metu yra įstrigusios. Vis dėlto nors pagrindinis rusų tikslas – užimti Ukrainos sostinę – liko neįvykdytas, specialistas rekomendavo iš miesto esant galimybei pasitraukti.
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad rusams vis dėlto nepavyko padaryti to, ką jie galėjo padaryti. (...) Rusų pajėgos iš esmės yra keliuose ir jeigu mes padidintume žemėlapį, tai pamatytume, kad jos ten yra įstrigusios. (...)
Ko gero šiai dienai saugiausia vieta būti yra vakarų Ukraina, kažkur kalnuose, kur dar sunkiau prieiti, kur vis dar yra elektra, vanduo, maistas, kur dar rusai nenukeliavo. Mano asmenine nuomone, jeigu įmanoma pasitraukti iš didelio miesto, kuris buvo atakuojamas ir ko gero toliau bus atakuojamas, tai geriau pasitraukti“, – sakė D.Antanaitis.
Dalis karybos ekspertų apžvelgdami vykstantį karą neslepia nuostabos, kad rusų karinėms pajėgoms nesiseka dabartiniuose kariniuose veiksmuose. D.Antanaitis pastebėjo, kad tai gali būti ir puikiai veikiančios propagandos padarinys.
„Manau, esmė ta, kad mes buvome užliūliuoti propagandos Rusijos, kokie jie galingi, kokie jie tvarkingi, kokią super techniką turi, kokias raketas leidžia ir panašiai, tačiau realybėje yra kas kita – ji nepasikeitė nuo caro laikų, ko gero. (...)
Ką mes matome, tai yra didelis kiekis kariuomenės Rusijos, mes matome, kad vis dėlto pietūs yra okupuoti, matome, kad jie bando brautis per Juodąją jūrą link Moldovos, matome aibę civilių žūčių, aibę sudaužytos technikos ir sugriautų miestų. Todėl šioje vietoje tas džiaugsmas ar kažkokia viltis būtų šiek tiek pervertinta“, – teigė karybos specialistas.
Nors Rusija ir deklaruoja turinti milijonines kariuomenės pajėgas, D.Antanaitis teigė, kad baimintis geriau neskubėti. Anot jo, dalis rusų karių yra vietose, iš kurių jie negali pasitraukti ir keliauti į Ukrainą.
„Viešuosiuose šaltiniuose sakoma, kad virš 90 proc. buvo jau išnaudota pajėgumų, kurie skirti tik Ukrainai. Vėlgi, Rusija deklaruoja, kad turi apie milijoną karių, tačiau nepamirškime, kad jie negali atitraukti savo pajėgų iš Karaliaučiaus srities, jie negali atitraukti pajėgų iš Arkties, kur jie daug investavo tam, kad ją apgintų nuo Norvegijos, Suomijos, Švedijos pseudopuolimų ir pan. (...) Aš manau, kad jie pakankamai stipriai įstrigo. (...)
Vienas milijonas karių tai reiškia, kad tame tarpe yra ne tik pėstininkai arba tie, kurie gali eiti į ataką, tai yra ir ryšininkai, jūrininkai, pilotai, raketų aptarnavimas, virėjai ir pan. Žiūrėkime į tai pragmatiškai, ar jie gali leisti (pajėgas – aut.). Jie gali, bet tokiu atveju jie dar labiau turi susilpninti savo pajėgas kitose vietose ir taip sukelti sau dar didesnes problemas kituose taškuose“, – dėstė jis.
Nors pirmasis Europos Sąjungos (ES) pažadas Ukrainai siųsti naikintuvus realių rezultatų nepasiekė, sekmadienį JAV sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad NATO narės turės teisę siųsti tokią pagalbą. D.Antanaitis sakė, kad tokia pagalba Ukrainai būtų itin naudinga.
„Jeigu ukrainiečiai turėtų pakankamą kiekį naikintuvų, tai jie galėtų iš esmės uždengti arba numušinėti rusų lėktuvus. Kitas dalykas – kas valdo ore, tas valdo ant žemės.
Jeigu mes matėme pamuštą rusų techniką Ukrainoje, tai mes matėme ir sudaužytą techniką kelyje. Tam reikia labai daug pajėgumų, labai daug rizikos ir tai yra pavojinga. Kai mes turime ore pranašumą, tai ta technika būtų sunaikinta ypatingai greitai ir efektyviai“, – sakė gynybos specialistas.
Vis dėlto, nors naikintuvų tiekimui ir yra degama „žalia šviesa“, D.Antanaitis pastebėjo, kad tai yra sudėtinga užduotis susidedanti iš daugybės dedamųjų, o ją pasunkina ir susprogdinti arba užimti oro uostai Ukrainoje.
„Tai didelė problema, tačiau paprastai tas pats greitkelis, kuri yra pakankamai platus, lygus ir tiesus, tai jame irgi galima nusileisti naikintuvui ir pakilti.
Tačiau mes vėlgi susiduriame su logistika. Turi būti kurovežiai, turi būti ir radarai, kurie stebi oro erdvę, turi būti ir meteorologinės stotys, vietos, kur pailsėti pilotams ir pan. Tai yra kompleksinė logistinė užduotis“, – sakė ekspertas.
Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbos, kad Rusijai pritrūkus karių, šalyje gali būti skelbiama mobilizacija, tačiau gynybos specialistas sakė, kad tam reikalinga specifinė situacija, kuri kartą Rusijai jau nepavyko.
„Tam, kad Rusija skelbtų mobilizaciją, kaip pas V.Putinas pasakė, reikalinga, kad kažkas pultų Rusiją. Mes matėme tai prieš karą Ukrainoje, kai rusai apšaudė patys savo teritoriją ir skelbė, kad ukrainiečiai apšaudė, tačiau jiems tai neišdegė.
Dabar jie ko gero bandys surežisuoti vėlgi savo valstybės užpuolimą tam, kad mobilizuotų žmones. Tačiau klausimas, ar tikrai Rusijos žmonės ir ar pats V.Putinas laiko žmones tokiais kvailiais“, – svarstė D.Antanaitis.
