Apie Lietuvos veiksmus karo Ukrainoje akivaizdoje portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, valstietis Giedrius Surplys.
Įvertino prezidentės retoriką
Neseniai kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė pažėrė kritikos Vakarų valstybėms, pabrėždama, kad jokios sankcijos V.Putino nebesustabdys, o Rusijos vadovo agresiją numalšinti gali tik karas.
„Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. <...> Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“, – piktinosi D.Grybauskaitė.
Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis svarstė, kad emocijos tokioje situacijoje yra suprantamos, tačiau politikas jas turėtų reikšti atsargiau.
Tiesa, parlamentaras įžvelgė ir galimą D.Grybauskaitės žinutę visuomenei.
„Visiems, kuriems rūpi, kas vyksta Ukrainoje, ko gero, iš žmogiškos ir teisingos emocijos norisi nematyti bejėgiškų Vakarų sprendimų, o kad tie sprendimai būtų adekvatūs tam agresoriui, kuris veikia. Bet tai yra emocija.
Politikai tokias emocijas turėtų reikšti labai santūriai, nes tai yra transliuojama į visą pasaulį, visą Europą. Kalbant apie ponią Grybauskaitę, man atrodo, kad tas pasisakymas ir toks Vasario 16-osios performansas su profesoriumi balkonėlyje galbūt yra pareiškimas, kad „aš grįžtu“, – svarstė S.Skvernelis.
Visgi Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas taip drąsiai to grįžimu dar nepavadintų.
„Aš gerbiu Grybauskaitę už jos atvirą žodį, ir beje, 2012 metais ji pavadino Rusiją teroristine valstybe. Tai atrodė šokiruojančiai, bet šiandien tai yra tiesa. Tai, ką dabar pasakė D.Grybauskaitė, atrodo neatsargu, bet kaip neveikiančiam politikui ar žmogui, turbūt tai yra leistina pasakyti.
O jeigu taip atsitiks, visi prisiminsime – žiūrėkite, Grybauskaitė pataikė kaip pirštu į akį“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Jis linkęs pritarti, kad tokią retoriką galiausiai iššaukė emocijos.
„Aš irgi norėčiau, kad išdaužytų snukį tam slibinui. Ukrainiečiai kol kas nepajėgūs išdaužyti, norėtųsi bendromis pastangomis, bet žinome, kuo tai gali pakvipti. Ir Grybauskaitė gana atvirai pasakė“, – tvirtino liberalas.
Paklaustas, ar buvusios šalies vadovės žodžiai yra tik jausmų išraiška, o gal tam tikri „išskaičiavimai“, valstietis G.Surplys taip pat neatmetė versijos, kad D.Grybauskaitė vėl siekia tam tikro politinio aktyvumo.
„Žmogui į dūšią neįlįsi, prezidentė yra panašiai pasielgusi, aišku ne tokio įkaitimo situacijoje, kai mes valdėme koronaviruso krizę, ir kai sveikatos apsaugos ministrą išvadino tam tikru keturkoju gyvūnu, bet aš neatmesčiau ir tos versijos, kad čia kaip tik yra išskaičiavimas.
Dabar kai kurie žmonės nurašo, kad ji taip demonstruoja atsisakanti ambicijų būti NATO generaline sekretore, bet galbūt kaip tik čia yra alternatyvos pateikimas dabar matomiems dabartinio generalinio sekretoriaus atsargiems ir atsakingiems pareiškimams. Situacija yra tokia, kad viską reikia sverti ir labai atsargiai elgtis“, – aiškino G.Surplys.
S.Skvernelis pridūrė, kad karo akivaizdoje veikti reikia tyliai, ir vertėtų užsiimti ta pačia taktika, kuria užsiima ir agresorius.
„Ukrainiečiams reikia suteikti visą reikalingą įrangą – nuo naikintuvų iki kitokių ginklų, ir to nekomentuoti, tą neigti, jeigu reikia. <...> Kas yra blogiausia – Vakarai bando kovoti su agresoriumi pagal savo įsivaizdavimą ir supratimą – padorumą, konvencijas.
Jokių konvencijų ten nėra, ten daromi absoliutūs karo nusikaltimai, o jums į ekraną šypsosi ir neigia tai. Lygiai tuo pačiu principu Ukraina turi sulaukti pagalbos, bet ne reklamuojant, nesakant, nerodant. Tuos daiktus reikia duoti, įrangą reikia duoti, ir nekomentuoti“, – pažymėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
„Auksinių šaukštų“ scenarijaus neįžvelgia
Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą. Dar šią savaitę krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad ginkluotė ir įvairi amunicija šiuo metu yra didžiulis deficitas, nes savo saugumu susirūpino daugelis šalių. Tačiau S.Skvernelis teigė neabejojantis, kad pinigai gynybai bus investuoti tinkamai, ir „auksinių šaukštų“ skandalas nebepasikartos.
„Tie pinigai tikrai bus investuoti, o ar įsigysime viską, ką reikia panaudoti, tai kaip ir su pandemija – tu nežinai, kada baigsis pandemija, nežinai, kada baigsis karas ar kada jis prasidės. Dėl to reikia tą įrangą turėti, kaupti, ji reikalinga mūsų šalies apginamumui – ne tik ginkluotė, bet ir moderni įranga, kurią Lietuvai gali pristatyti mūsų sąjungininkai, ir juos reikia apmokyti.
Natūralu, kad, kai tu veiki karo sąlygomis, kai tu perki tai, ko reikia, rinkoje neatsiranda džentelmeniškumo. Natūralu, kad, kai pirkome tą patį šovinį iki vasario 24 dienos, šiandien tos kainos gali būti drastiškai kitokios. Ir dar daugiau – tos valstybės, kurios pradeda konkuruoti dėl ginkluotės įsigijimo, jos kainą, savaime suprantama, sukelia. Čia yra požiūrio klausimas. <...>
Dabar reikia Lietuvos kariuomenei tų priemonių, ir jas reikia nupirkti už bet kokią kainą, kokia šiuo metu yra rinkoje. Nepasakysi „eik paieškoti į turgų, gal kur pigiau rasi“ – taip nebūna“, – aiškino parlamentaras.
Liberalas E.Gentvilas pridūrė, jog, kai yra kalbama apie skubą, akcentuojama skuba tik greitai numatyti reikalingus pinigus.
„Pačios procedūros dėl ginkluotės įsigijimo nežinau, ar jos bus verčiantis kūlversčiais ir nežiūrint į kainas – aš to negaliu teigti. Bet Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos sistemai reikia žinoti, kad jie gali pradėti vykdyti ir planuoti pirkimo procedūras. Jei mes skubiai neskirsime pinigų, pradėtas procedūras reikės stabdyti. Politikų uždavinys, ir ačiū opozicijai, yra greitai numatyti lėšas“, – paaiškino vienos iš valdančiųjų frakcijų seniūnas.
Ko reikia įsigyti jau dabar? Pasak E.Gentvilo, būtiniausių pirkinių sąrašas jau nemažas.
„Pradedant nuo „Javelin“, „Spike“, prieštankinės raketos, taip pat salvinės sistemos oro erdvės apsaugai, termovizoriai, naktinio matymo prietaisai kiekvienam kariui, šeši sraigtasparniai“, – vardijo jis.
Paklaustas, ar karo Ukrainoje akivaizdoje neįžvelgia tam tikro politikų rungtyniavimo, ypač tarp Vyriausybės ir prezidento, S.Skvernelis svarstė, kad šiuo metu turėtų būti dirbama dėl bendro tikslo.
„Natūralu, kad prezidento atsakomybė čia yra didžiulė, bet viskas yra Vyriausybės rankose. <...> Šiuo metu matau, kad darbas karo akivaizdoje yra bendras – būtų keista, jeigu būtų kitaip. Tų iniciatyvų bus pakankamai daug, bet jas visas racionaliai vertina Vyriausybė ir tuos sprendimus pasiūlo“, – teigė ekspremjeras.
