„Taip, pagal politinį nusiteikimą, konsultuojantis su politinėmis partijomis, panašu į tai, kad partijos sutiktų palaikyti tai, jog kitais metais tai pasiektų 3 procentus“, – tvirtino P.Mačiulis.
Jo teigimu, kalbant apie naujus įsigijimus, svarbu ne tik patys procentai, bet ir tai, į kokias konkrečias priemones jie gali pavirsti. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau atkreipė dėmesį, kad išlaidas gynybai didina daugelis valstybių, todėl amunicijos įsigijimai gali užtrukti.
„Vėlgi, kalbant šitame karo kontekste, ne taip svarbu yra procentai, yra dar svarbu, kaip visa tai bus realizuota, nes procentus turbūt galima priimti vienokius ar kitokius, svarbu, kaip tai pavirs į tikras gynybos priemones“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot P.Mačiulio, kol kas sunku įvertinti, kiek valstybė yra pajėgi krašto apsaugai skirti 3 proc. BVP, tačiau jis pažymėjo, kad ši sritis yra pagrindinis Lietuvos strateginis tikslas.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė su Seimo frakcijų seniūnais aptarusi krašto apsaugos finansavimo didinimo iki 3 proc. BVP klausimą, tačiau ji pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų nuspręsti, kada tai galėtų įvykti ir turėti aiškius įsigijimų planus.
„Reikia turėti labai aiškius įsigijimų planus, ką mes darysime už tuos procentus, nes mums ne procentų reikia. Mums reikia konkrečios ginkluotės ir konkrečių priemonių, kurios leidžia jaustis saugiai. Turbūt tai yra klausimas, kuris yra neatmestinas, bet kuriuo laikotarpiu tai galime pasiekti, yra tolesnės diskusijos dalis“, – nurodė ministrė pirmininkė.
Šią savaitę visos Seimo frakcijos vieningai sutarė, kad išlaidos krašto apsaugai turi būti didinamos dar šiemet. Finansų ministerija trečiadienį pateikė siūlymą beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai, jos pasiektų 2,52 procento BVP.
Šį projektą trečiadienį svarstys Vyriausybė ir teiks siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą, pranešė ministerija. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.
Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Be to, Vyriausybė jau praėjusį penktadienį priėmė sprendimą skirti iš skolintų lėšų KAM papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
