„Pirmiausia, noriu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad Seime nėra jokios kitos nuomonės, nei ta, kad išties reikia didinti krašto apsaugos finansavimą jau šiais metais. Nebuvo ir diskusijų dėl masto“, – tvirtino I.Šimonytė.
Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, Vyriausybė pavasario sesijoje teiks Seimui siūlymą tikslinti biudžetą, skiriant daugiau lėšų gynybai. Papildomas 250 mln. eurų finansavimas asignavimus krašto apsaugai padidins iki daugiau nei 2,5 proc. BVP.
Bus siekiama, kad toks pats procentas išliktų ir toliau.
„Tikrai būtų labai keista tikėtis, kad valstybė mažintų procentą ateinančiais metais, nes, turint minty, jog toks ir tikslas buvo, kad pasiektų finansavimas 2,5 proc., tai, jog jis tai pasieks šiais metais, reiškia, kad mes šį tikslą pasiekėme anksčiau. Atsitraukti nuo tikslo, ypatingai įvertinus geopolitines rizikas, turbūt būtų neišmintinga“, – sakė I.Šimonytė.
Ministrės pirmininkės teigimu, patvirtinti naują biudžetą planuojama skubos tvarka.
„Visos frakcijos, kurių seniūnai dalyvavo, o dalyvavo visų frakcijų seniūnai, išreiškė palaikymą biudžeto pakeitimams. Dėl to tikiu ir tikiuosi, kad tokį pakeitimą pavyks priimti artimiausiomis savaitėmis“, – vylėsi premjerė.
Be to, Vyriausybė praėjusį penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Kada galėtume pasiekti 3 proc.?
Susitikime su parlamentinių frakcijų lyderiais buvo aptartas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas artimiausiais metais krašto apsaugos finansavimą didinti iki 3 proc. BVP. I.Šimonytė pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų susitarti, „kas yra tas artimiausias metas ir turėti labai aiškius įsigijimų planus“.
„Reikia turėti labai aiškius įsigijimų planus, ką mes darysime už tuos procentus, nes mums ne procentų reikia. Mums reikia konkrečios ginkluotės ir konkrečių priemonių, kurios leidžia jaustis saugiai. Turbūt tai yra klausimas, kuris yra neatmestinas, bet kuriuo laikotarpiu tai galime pasiekti, yra tolesnės diskusijos dalis“, – įsitikinusi ministrė pirmininkė.
„Poreikis yra didesnis, bet gamybos pajėgumai, tiekimas – mes žinome, kad, jeigu mes dabar didiname kad ir šiemet iki 3 proc., didelę dalį tų lėšų mes tiesiog pakabintumėme kaip avansą.
Svarbiausia yra pajėgumų vystymas – kad gautume ir iš karto integruotume į kariuomenę gautus pajėgumus, o ne tai, jog popieriuje gražiai atrodo skaičiai, o pajėgumų ant žemės nebūtų“, – aiškino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
A.Anušauskas: norime įgyvendinti „modernaus kario“ idėją
Kaip nurodė A.Anušauskas, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad gynybos biudžetas bus didinamas kiek mažiau nei suformuotas poreikis.
„Turiu pasakyti, kad bendras poreikis, kuris buvo suformuluotas ir priimančios šalies, ir papildomos ginkluotės, yra apie pusė milijardo, tačiau nėra galimybių visa tai įgyvendinti per vienerius metus, per tuos mėnesius, kurie dar liko“, – teigė A.Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad savo gynybinius pajėgumus šiuo metu stiprina daugybė valstybių, tad Lietuva – ne išimtis.
„Apskritai, Europoje gynybiniai pajėgumai, tiekiant amuniciją, yra kai kuriose vietose pasiekę piką. Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai ir dėl to mes siekiame tame procese nebūti paskutiniai ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – aiškino jis.
Tačiau kai kurių veiksmų, pasak jo, bus imamasi dar šiemet.
„Per artimiausius metus norime įgyvendinti „modernaus kario“ idėją. Optiniai taikikliai, termovizoriai, naktinis matymas, kario gebėjimas veikti bet kokiomis sąlygomis yra būtinas – tai yra aprūpinimas visų ginklų optiniais taikikliais, termovizoriais, naktinio matymo prietaisais. Visa tai suplanuota, numatoma padaryti“, – dėstė A.Anušauskas.
Pasak ministro, bet kokio konflikto atveju logistinės grandinės pradeda strigti, tad kiekviena šalis stengiasi turėti tai, kas būtina, siekiant parodyti priešininkui, kad šalis ruošiasi priešintis rimtai.
„Kai kurios pozicijos, pavyzdžiui, papildomų sraigtasparnių įsigijimas, bus derinamas su amerikiečiais, nes kai kuri technika, kurią mes galime dabar gauti pakankamai prieinamomis kainomis, dėl jos sprendimai dar nepriimti, bet jie numatomi“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Ministras pridūrė, kad numatyta skirti papildomų lėšų ir kibernetinio saugumo užtikrinimui.
Tarėsi ir dėl energetinės priklausomybės
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pažymėjo, kad su Vyriausybės vadove ir frakcijų seniūnais tarėsi dėl kelių klausimų – pasak jo, Laisvės partija pritaria ne tik gynybos finansavimo didinimui, bet palankiai žiūrėtų ir į visuotinį šaukimą į kariuomenę.
„Tokią vyrų ir moterų visuotinę šaukimo idėją mes vienareikšmiškai palaikytumėme“, – teigė V.Mitalas.
Pasak jo, aptartas ir energetinės priklausomybės klausimas.
„Akivaizdu, kad planas, kaip Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iš išorės importuojamų energetikos išteklių, gamtinių dujų ir elektros, turi būti vykdomas. Aš džiaugiuosi energetikos ministerijos pozicija, kad, atrodo, tai yra vienas pagrindinių prioritetų, bet kartu kai kuriuos darbus, mano galva, galima pagreitinti.
Dėl to ir frakcijos posėdyje neseniai diskutavome – dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros, dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, kas tikrai padėtų ne tik šiame sudėtingame kontekste, bet apskritai Lietuvai apsirūpinti sava ir pigesne elektros ir kitokia energija“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas.
