„Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.
„Yra keli dalykai, kuriuos mes, kaip valstybė, turime atlikti, tai yra, kad tos biurokratinės procedūros būtų kuo sklandesnės, kuo trumpesnį laiką užimtų, ir kad čia atvažiavę žmonės iš karto galėtų įsilieti į valstybės gyvenimą, ką jie ir nori daryti“, – sakė parlamento vadovė.
„Jie nori prisidėti tiek prie pagalbos Ukrainoje likusiems savo tėvynainiams, tiek ir gyvenimo čia“, – teigė ji.
Susiję straipsniai
Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.
Čia ukrainiečiai registruojami, jiems teikiama pagalba susirandant būstą, gaunant darbą.
Antradienio duomenimis, Lietuvoje užsiregistravo per 4,6 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau manoma, kad jų yra daugiau, nes dalis atvykusiųjų oficialiai nesiregistravo.