Karo fone – varžytuvės dėl antpečių: iš Prezidentūros pasiųstas laiškas sukėlė pasipiktinimą

Kas pirmasis ir kuo aukščiau pakels kalaviją pademonstruodamas, kad yra svarbiausias Lietuvos karvedys? Regis, kai kuriems mūsų politikams karas Ukrainoje sukėlė būtent tokią pagundą.

G.Nausėda pasistengė pirmasis pateikti visų partijų naujo susitarimo dėl šalies gynybos projektą.<br>T.Bauro nuotr.
G.Nausėda pasistengė pirmasis pateikti visų partijų naujo susitarimo dėl šalies gynybos projektą.<br>T.Bauro nuotr.
Kodėl Prezidentūra pasirinko G.Surplį, kaip pirmąjį savo įgaliotinį? <br>V.Skaraičio nuotr.
Kodėl Prezidentūra pasirinko G.Surplį, kaip pirmąjį savo įgaliotinį? <br>V.Skaraičio nuotr.
Dar nelabai seniai S.Skvernelis (dešinėje) ir G.Surplys buvo politiniai bendrakeleiviai, o laidoje „# NeSpaudai“ pasirodė kaip oponentai.<br>T.Bauro nuotr.
Dar nelabai seniai S.Skvernelis (dešinėje) ir G.Surplys buvo politiniai bendrakeleiviai, o laidoje „# NeSpaudai“ pasirodė kaip oponentai.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„O prezidento patarėjai negalėtų to daryti?“ – stebėjosi E.Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
„O prezidento patarėjai negalėtų to daryti?“ – stebėjosi E.Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 10, 2022, 6:27 AM, atnaujinta Mar 10, 2022, 11:50 AM

Vieni pirmųjų pasirodyti tautai kaip didžiausi jos gynėjai ir kovotojai su Kremliaus režimu suskubo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė.

Kadenciją baigusi prezidentė neseniai sudrebino padangę pareiškimu, kad Vakarai ir NATO turi nedelsdami stoti į atvirą karą su Rusija dėl Ukrainos, nes kariauti vis viena anksčiau ar vėliau reikės, o delsimą įvardijo kaip bendrystę su žudikišku Kremliaus režimu.

Tuo metu G.Nausėda pasistengė pirmasis pateikti visų partijų naujo susitarimo dėl šalies gynybos projektą.

Numatė ir ceremoniją

Prasidėjus atvirai Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuvos politikai sujudo svarstyti, kaip ir kokiu mastu reikėtų didinti finansavimą gynybai, kokios ginkluotės turėtų įsigyti kariuomenė, kiek naujos sąjungininkų paramos mums reikėtų ir kaip turėtų būti koreguojama šalies užsienio politika apskritai.

Iš pradžių atrodė, kad visos partijos ir pagrindinės valdžios institucijos bent kuriam laikui atidėjo rungtyniavimą dėl šių reikalų ir nesistengs varžytis, kas gražiau atrodo ir kas pirmesnis.

Vis dėlto į priekį iššoko G.Nausėda. Prezidentas pareiškė, kad finansavimas krašto apsaugai turėtų būti pamažu didinamas ne iki 2,5 proc., bet iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Negana to, Prezidentūra pamėgino visoms parlamentinėms partijoms „nuleisti“ atnaujinto susitarimo dėl šalies gynybos projektą.

O tarpininku buvo pasirinktas opozicinių valstiečių šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys, kuris tokį projektą Prezidentūros vardu išsiuntinėjo visoms Seimo frakcijoms.

Prezidentūros sumanymu, šio naujo dokumento pasirašymo ceremonija turėjo įvykti Kovo 11-ąją.

Tačiau daugelis parlamento politikų tokius veiksmu suprato kaip nesiskaitymą su partijoms bei Seimu ir tokius užmojus atšaldė.

Pagrindinis politikų argumentas – Prezidentūros siūlymai pernelyg deklaratyvūs, o skubėti ir dar mėginti tokius dalykus priderinti prie švenčių negalima.

Stebėjosi ir vieni, ir kiti

Apie tai, kodėl susitarimo dėl gynybos ir užsienio politikos atnaujinimas sukėlė tokį šurmulį, buvo diskutuojama portalo lrytas.lt laidoje „#NeSpaudai“.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad tai įvyko būtent dėl Prezidentūros kaltės.

Pasak S.Skvernelio, naujo susitarimo variantas buvo keistas, atsirado nei šio, nei iš to, o jį pateikęs G.Surplys atstovavo Prezidentūrai. Buvusio premjero teigimu, tokių proginių susitarimų nereikia.

Be to, Demokratų sąjungos pirmininkas priminė, jog viskas yra Vyriausybės rankose, taigi jos žodis – galutinis ir lemiamas.

Anot politiko, reikėtų atskirti dvi temas, dėl kurių reikia kuo platesnio sutarimo, – gynybą ir užsienio politiką.

Pirmuoju atveju iniciatyva esą turėtų priklausyti valdantiesiems ir jų Vyriausybei, o antruoju – jau prezidentui.

„Nereikia ieškoti balandžio 1- osios pokštų kovo mėnesį“, – taip tokias kalbas paneigė laidoje „#NeSpaudai“ dalyvavęs G.Surplys.

Valstietis tvirtino, jog „laiškanešiu“ jis tapo tik todėl, kad kaip šešėlinis ministras bene labiausiai bendravo su Prezidentūra per jau seniai kartu su visomis partijomis vykusias diskusijas ir pasitarimus dėl užsienio politikos.

„Prezidentūra turėjo ir savo variantą, tačiau tai – normalios diskusijos. Tikrai nesuprantu, dėl ko kilo šitas šaršalas, juolab kad tai buvo juodraštis ir nurodyta, kad jis padarytas bendradarbiaujant su Prezidentūra“, – kalbėjo valstietis.

Yra nemažai korekcijų

„Giedriaus laišką, Prezidentūros inicijuotą laišką, gavome kovo 4- ają. Dabar yra įvairios korekcijos, padarytos kartu su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. Kiek žinau, savo variantą ketina teikti ir konservatoriai.

Taigi mums tiesiog nepavyks susitarti iki kovo 11 dienos“, – sakė valdančiojo Liberalų sąjūdžio Seimo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Politikas taip pat ironiškai vertino tai, kad Prezidentūra, užuot iš karto savąjį susitarimo variantą pateikusi per parlamento vadovę ar Vyriausybę, pirma pateikė per „kolegą Giedrių“, o jau tik po trijų valandų su nežymiais pataisymais atsiuntė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Situaciją vadino keista

Kodėl Prezidentūra pasirinko G.Surplį, kaip pirmąjį savo įgaliotinį? Pats valstietis užsiminė, kad prezidentui nederėtų siuntinėti „juodraščių“, kuriuos po to taisytų politikai, taigi jis, suprask, ir buvo pasirinktas atlikti to pirmojo darbo.

„O prezidento patarėjai negalėtų to daryti?“ – stebėjosi E.Gentvilas.

Keista šią situaciją pavadino ir S.Skvernelis. Jis patvirtino, kad G.Surplio, prisistatančio kaip veikiančio Prezidentūros vardu, laišką gavo „visi individualiai“, be to, buvo raginama apsispręsti kuo greičiau – iki šio pirmadienio.

Buvęs premjeras ironizuodamas prisiminė, kad valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis norėjo tapti specialiuoju įgaliotiniu derėtis su Kinija, taigi gal dabar specialiu Prezidentūros įgaliotiniu tapo G.Surplys.

Tiesa, S.Skvernelis pripažino, jog Prezidentūra pagaliau susizgribo, kad viskas virto nesusipratimu, todėl jau antradienį prezidento vyriausiojo patarėjo vidaus politikai Povilo Mačiulio vardu išsiuntinėjo tikrai rimtą susitarimo dėl užsienio ir nacionalinio saugumo politikos pasiūlymą, kuriama ir darbo grupė.

„Prezidentūra norėjo parodyti savo artimą bendravimą su viena partija ar vienu politiku. Prezidentūra norėjo parodyti lyderystę, bet taip išėjo, kad ji perdavė tą lyderystę G.Surpliui.

Be to, galėjai pagalvoti, kad prezidentas padėjo projektą ant stalo partijoms ir partijos dabar turi patvirtinti“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Tiesa, per dantį vienas kitą nuolat traukę politikai vis dėlto tikino, kad tokie ginčai – tik laikinas dalykas, taip pat prisiekinėjo, jog varžybos, kieno siūlymai nugalės ir kas geriau pasirodys, jau baigėsi.

Svarstė apie sugrįžimą

Laidoje „#NeSpaudai“ parlamentarai reagavo ir į viešus D.Grybauskaitės pareiškimus. Jie neatmetė, kad griežtą kritiką NATO iš buvusios prezidentės lūpų galėjo lemti vien žmogiškos emocijos.

„Gal jos pareiškimas ir jos performansas Signatarų namų balkonėlyje Vasario 16-ają su profesoriumi Vytautu Landsbergiu yra pareiškimas – aš grįžtu?“ – svarstė S.Skvernelis.

Tuo metu G.Surplys samprotavo, kad galbūt D.Grybauskaitė taip mėgina grįžti ne į Lietuvos vidaus politiką, o kaip tik vis dar taiko į NATO vadovo postą.

Tačiau S.Skvernelis pastarąją galimybę pavadino mitu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.