Mieli Lietuvos žmonės,
Kovo 11-ąją šiemet sutinkame karo Europoje akivaizdoje. Kiekviena diena skaudi, pilna neapibrėžties ir Kremliaus žiaurumo. Bet taip pat ir ukrainiečių ryžto, nemirštančios vilties ir milžiniškos bendrystės bangos, vilnijančios per visą pasaulį, vertinantį laisvę. Kalbėti apie tai, ką reiškia švęsti ir stiprinti turimą laisvę, šiandien yra svarbiau nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet būtent dabartinėje situacijoje aiškiausiai pajutome, kad esame laisvų žmonių visuomenė. Kad apie vienybę, kai jos prireikia, apie kasdien ginamą ir branginamą laisvę ne tik kalbame, bet ir aktyviai tuo tikime ir galime tai įrodyti darbais.
Turtingas yra ne tas, kuris turi daug, bet tas, kuris dalijasi. Įsitikinome, kad tikrai galime būti solidarūs, ir atskleidėme didžiulį empatijos potencialą, kuriam taip aiškiai atsiskleisti, deja, prireikė ypatingo sukrėtimo.
Tikiu, kad laisvas yra tas, kuris turi drąsos kovoti už laisvę. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius mūsų ryžtas atkurti nepriklausomą valstybę buvo įkvėpimas kovoti už laisvę ir kitiems. Ukrainos tauta dabar taip pat rodo pavyzdį visam pasauliui, ką reiškia tikrasis laisvės troškimas. Ukraina kovoja už mus visus.
Šiandien noriu pakviesti švęsti gyvybės ir kūrybos pergalę prieš neapykantą ir destrukciją.
Švęskime laisvę padėdami Ukrainos žmonėms. Laisvas pasaulis po karo privalo būti teisingesnis, jautresnis, solidaresnis. Tai nereiškia, kad nereiks spręsti sudėtingų iššūkių, tačiau žodžiai apie tai, kad galime iš praeities semtis stiprybės, bus dar tvirtesni.
Stiprinkime, auginkime ir ginkime turimą laisvę. Tegyvuoja laisva Lietuva. Ir tegyvuoja laisva Ukraina!
