Vytautas Bruveris. Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi

Rusijos kare prieš Ukrainą kol kas jokių prošvaisčių. O šio karo atšvaitai vis ryškesni ne tik regiono šalyse, bet ir visame pasaulyje.

 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>T.Bauro nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>T.Bauro nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bruveris<br>T.Bauro nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>T.Bauro nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>T.Bauro nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ženklai rodo, kad net karo akivaizdoje Lietuvos vienybė labai trapi.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Mar 12, 2022, 9:55 AM

V.Putinui pralaimėjus „žaibo karą“, visomis puolimo kryptimis įklimpus pozicinėse kautynėse ir patiriant didžiulius nuostolius daugėja požymių, kad Kremlius desperatiškai ieško išeities.

Iš aukščiausių Maskvos bokštų žodyno staiga pradingo kalbos apie Ukrainos „denacifikaciją“, o antras skelbtas tikslas „demilitarizacija“ esą jau pasiektas.

Negana to, Kremlius ėmė tikinti, kad niekada neturėjo planų nei užimti Kijevo, nei nuversti dabartinės Ukrainos valdžios.

Žinoma, Maskva dar žūtbūtinai laikosi pagrindinių savo reikalavimų: Kijevas turi įsipareigoti, kad Ukraina niekuomet netaps NATO nare, pripažinti „liaudies respublikas“ Donbase, o Krymą – Rusijos dalimi.

Savaime suprantama, išeičių ieško ir Kijevas. Gali būti, kad Ukrainos valdžią dar spaudžia ir Vakarai, raginantys suteikti progą Kremliui atsitraukti bent kažkiek išsaugant veidą.

Prezidentas V.Zelenskis jau prabilo apie tai, kad atvėso dėl narystės NATO, o Ukraina pasirašytų su pagrindinėmis Vakarų valstybėmis naują saugumo sutartį, kuri būtų daug tvirtesnis jo šalies saugumo garantas.

Tarp tos sutarties signatarų V.Zelenskis įvardijo ir Rusiją, kuri jau ne kartą sulaužė visus ankstesnius savo įsipareigojimus ir tarptautinę teisę.

Be to, V.Zelenskis užsiminė, kad Kijevas su Maskva galėtų tartis dėl gyvenimo sąlygų sureguliavimo okupuotose teritorijose, bet pripažinti visus Kremliaus reikalavimus Ukraina, aišku, atmeta.

Tuo metu Rusijos pajėgos toliau mėgina slinkti pirmyn, apsupti Kijevą, ruoštis jo šturmui. Žūtbūtinis mūšis verda ir dėl apsupto Donbaso uostamiesčio Mariupolio. Rusijai jo paėmimas būtų žymus pasiekimas, užtikrinantis didelės visos Rytų Ukrainos dalies kontrolę. Maskva to siekia bombardavimu iš oro ir masiniu teroru.

Žodžiu, Rusijos taktika aiški – žūtbūt veržtis į priekį, didinti apsukas tikintis, kad būtent tai privers daryti nuolaidas ir Kijevą, ir Vakarus. Itin grėsmingai šiame kontekste atrodo pranešimai, kad Kremliaus režimas gali pasitelkti net cheminį ginklą.

Bet Vakarai ir toliau atsisako ne tik užverti dangų virš Ukrainos, taip tiesiogiai stojant į karą su Rusija, bet ir suteikti Kijevui karinių lėktuvų.

Štai tokiame tamsiame fone Lietuva pasitiko Kovo 11-ąją. O tiek šios dienos išvakarėse, tiek jos metu buvo apstu ženklų, rodančių, kad mūsų vienybė karo akivaizdoje gana trapi. Bent jau politikoje.

Antai prezidentas G.Nausėda suskubo tapti pagrindiniu vėliavnešiu, Seimui pateikdamas Prezidentūroje parengtą atnaujinamų visų politinių partijų susitarimų dėl gynybos ir užsienio politikos variantus.

Tačiau tai labai nepatiko ne tik valdantiesiems, bet ir kai kurioms opozicinėms partijoms. Pasigirdo balsų, kad šalies vadovo spaudimas deklaratyvų dokumentą pasirašyti Kovo 11-ąją tėra viešųjų ryšių akcija ir nepagarba parlamentui.

Nepasitenkinimo G.Nausėda ratilai Seime sklido ir tuomet, kai jis dalyvavo Prancūzijoje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Valdantieji užkulisiuose burbėjo, kad jis ketino ten būti tiktai vieną dieną, nes penktadienį norėjo diriguoti Kovo 11-osios šventei Lietuvoje. O ketvirtadienį Versalyje vyko posėdis dėl Europos Sąjungos narystės perspektyvos suteikimo Ukrainai.

Jau išvakarėse buvo aišku, kad tam priešinasi kai kurios pagrindinės Vakarų Europos šalys.

Taigi, kai kurių politikų nuomone, G.Nausėda su sąjungininkais turėjo gulti kryžiumi už Ukrainą, kiek reikės, o ne akis išdegęs skubėti į šventę Lietuvoje.

Kad ir kaip būtų, Lietuvos prezidentas sėdėjo prie derybų stalo iki išnaktų, buvo pranešta, kad jis vėluos į kai kuriuos Kovo 11-osios renginius, nors jam svarbiausia būti su tauta. Galiausiai G.Nausėda pranešė apie istorinę savo ir Ukrainos pergalę – esą ES pagaliau įsipareigojo pradėti pagreitintos narystės Ukrainai procedūrą.

Bet valdantieji užkulisiuose antrino tiems, kurie konstatavo, kad ES lyderių pareiškimai – tai abstrakčios deklaracijos, kurios skirtos „numuilinti“ perspektyvos Ukrainai suteikimą.

Negana to, jau pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną vėl atsinaujino Prezidentūros ir konservatorių kova dėl socialinės ir mokesčių politikos.

Valdantieji vos vieno balso persvara buvo priversti vis dėlto priimti svarstyti G.Nausėdos pateiktą projektą kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Bet šalies vadovo siūlymas padalyti skurdžiausiai gyvenantiems po 100 eurų buvo atmestas. Prezidentui iš Paryžiaus piktinantis Seimo daugumos delsimu ir nenoru gelbėti tautą jo patarėjai valdančiuosius išvadino veblenančiais.

Akivaizdu, kad karo Ukrainoje dar labiau pakurstyta ekonominė nežinomybė, prekių ir paslaugų brangimas padidins politinę įtampą. Turėtų atsinaujinti ir vertybinės kovos, kurios jau vėl ima rusenti dėl valdančiųjų ketinimų mėginti įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

Bene spalvingiausia vyšnia ant rietenų torto tapo Signatarų klubo delegatės 78 metų Z.Šličytės pareiškimai Kovo 11-osios salėje per iškilmingą Seimo posėdį.

Ji išrėžė Šeimų maršo mitingo vertą programinę kalbą, kurioje labiausiai piktinosi valdžios esą vykdoma Lietuvos homoseksualizacija ir apskritai visos valstybės naikinimu.

Šios kalbos metu kai kurie minėjimo dalyviai šaukė „gėda“, iš salės išėjo ne tik dalis valdančiųjų politikų, bet ir renginio svečių, užsienio ambasadorių.

Belieka konstatuoti, kad net karo Ukrainoje pašvaistė nepajėgi išsklaidyti kai kurių Lietuvos tamsumų, kurių prašalinimo taip prašome savo valstybės himne.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?