Įvykis gerokai nublanko Ukrainoje vykstančio karo fone, tačiau jį galima drąsiai lyginti su kelerius metus narpliota painia istorija, kai prokuratūra buvusį Seimo pirmininką V.Muntianą apkaltino 2007 metais organizavus valstybės tarnautojo – tuomečio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo V.Vizbaro – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi dėl žemės sklypo.
Sekliams tąkart įkliuvo ir Kauno vicemeras A.A.Balutis, kuris tarpininkavo dviem Kauno verslininkėms duodant kyšį V.Vizbarui.
Dalis šios istorijos veikėjų po kelerių metų buvo nuteisti, kiti išteisinti, tačiau temų pokalbiams apie kyšininkavimo ypatumus Kaune užteko ilgam.
Augančio ir Europos kultūros sostinės vardu besidžiaugiančio Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas kyšininkavimo kultūrą, atrodo, kilstelėjo į visiškai naują lygį.
Jeigu tikėtume Kauno apygardos prokurorais, vienu metu V.Šiliauskui buvo įteiktas 140 tūkst. eurų kyšis už palankius sprendimus viešuosiuose pirkimuose ir tai yra didžiausia žinoma suma naujųjų laikų Lietuvoje.
Iš viso V.Šiliausko namuose STT sekliai aptiko beveik ketvirtį milijono eurų grynaisiais pinigais – šlamančių kupiūrų buvo prikišta į vokus ir net stiklainius.
Kuklios kuklaus tarnautojo atsargos žiemai. Visas jas iškrapštyti iš slėptuvių prireikė apie 16 valandų.
Pareigūnai V.Šiliauską užklupo kelionės išvakarėse – jis su šeima planavo skristi į Tenerifės salą (Ispanijoje). Pasak prokurorų, bilietai buvo nupirkti tik į vieną pusę, ir ši aplinkybė pakurstė kalbas, kad tarnautojas galbūt išvis neplanavo artimiausiu metu grįžti į Lietuvą.
Buvęs Kauno vicemeras K.Kriščiūnas turėtų pasijusti doriausiu šalies politiku, mat 30 parų praleido areštinėje ir kelerius metus vėliau buvo tampomas po teismus dėl smulkmenų – automobilio padangų įsigijimo savivaldybės įmonės sąskaita ir nurodymo tai pačiai įmonei pasirūpinti savo visuomeninės patarėjos buto remontu.
Galima tik stebėtis, kokie kuklūs buvo ankstesnės kartos politikų poreikiai. Ką gi, Kaunas keičiasi visose srityse.
Kartu su V.Šiliausku įkliuvo ir stambi verslo pasaulio žuvis – statybos įmonės „Autokausta“ direktorius J.Kriaučiūnas.
Jo vadovaujama bendrovė Kaune jau buvo tapusi viešųjų konkursų laimėtojo sinonimu, mat kelerius pastaruosius metus nesunkiai nurungdavo visus konkurentus, jeigu tik labai norėdavo tai padaryti.
J.Kriaučiūno namuose tyrėjai aptiko apie 400 tūkst. eurų grynaisiais. Nereikėtų stebėtis, kad žinomos bendrovės vadovas turi tiek santaupų. Keista tik tai, kodėl jos buvo laikomos namuose grynaisiais pinigais.
Keistai šioje situacijoje elgėsi ir Kauno meras V.Matijošaitis. Iškart po V.Šiliausko sulaikymo jis skundėsi negaunantis iš teisėsaugos jokios informacijos apie įvykį, tačiau suskubo viešai pareikšti, kad prieš bendražygį vykdoma gerai suplanuota ataka ir jos užsakovai esą jam žinomi.
Dar po kelių valandų V.Matijošaitis vis dėlto paskelbė nušalinantis V.Šiliauską nuo pareigų, tačiau nepasakė, ar pakeitė ir nuomonę dėl šio nemalonaus įvykio. Dar po dienos jau kalbėjo dar kitaip: stebėjosi bendražygiu, pasmerkė jo poelgį ir pažadėjo atleisti iš pareigų artimiausiame tarybos posėdyje.
Net jeigu V.Šiliauskas tikrai tapo piktavalių auka, sėdėdamas areštinėje jis negalėtų eiti administracijos direktoriaus pareigų, o galutinis taškas šioje istorijoje bus padėtas tikrai dar negreit.
Tenka laukti kelerius metus, kol vadinamosios korupcijos bylos baigiamos tirti ir perduodamos į teismą, tuomet dažniausiai dar tiek pat laiko nagrinėjamos, o galutinio sprendimo nuspėti neįmanoma.
Būta nemažai atvejų, kai skambiai prasidėjusios bylos baigėsi kapų tyla.
Smalsiausia šioje situacijoje būtų išgirsti paties V.Šiliausko versiją, tačiau kol kas ją gali vertinti tik apklausų protokolus vartantys tyrėjai bei prokurorai.
