Prie Kauno pilies stovinčią skulptūrą „Laisvės karys“ sukūrė ukrainiečiai skulptoriai O.Sydorukas ir Borisas Krylovas bei klaipėdietis jų kolega Arūnas Sakalauskas.
2018 metais atidengiant skulptūrą, vaizduojančią Vytį, O.Sydorukas sakė, kad šį kūrinį dedikuoja Ukrainos kariams, ginantiems demokratijos sienas, nes Ukraina dėl savo laisvės kovojo jau tada.
Dabar savo tėvynės nepalikę ukrainiečiai menininkai į rankas priversti imti ginklus, tačiau su malonumu prisimena Kauną ir Lietuvą, kurioje yra ne viena jų sukurta skulptūra.
O kokių dar su Ukraina susijusių ženklų galima rasti Kaune?
Dedasi nenusakomas košmaras
Ukrainiečiai skulptoriai O.Sydorukas ir B.Krylovas ypač domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija ir Lietuva jiems yra artima.
Kovo 7-ąją su O.Sydoruku pavyko susisiekti telefonu.
Skulptorius sakė, kad jis su šeima nebepajėgė likti Kijeve, kur iki karo gyveno, nes bijojo dėl savo vaikų, todėl prieš kelias dienas pasitraukė į Ukrainos vakarus.
„Dabar kas rytą pabudę gyvename tik ta diena, jokių ateities planų nekuriame.
Užpuolikai vykdo Ukrainos gyventojų genocidą, nesilaiko jokių karo taisyklių, humanitarinių normų. Rusų kareiviai šaudo į civilius žmones, šeimas, su mažais vaikais važiuojančias automobiliais. Dedasi nenusakomas košmaras“, – pasakojo O.Sydorukas.
Nors jis su šeima atsidūrė kiek ramesnėje vietoje, bet skulptoriaus žmona su atžalomis planuoja vykti į Lietuvą ir čia prašyti prieglobsčio.
„Eisiu į karinį komisariatą, nes kviečiami visi vyrai. Jei reikės, eisiu kariauti, nors karinės patirties neturiu, visada buvau tolimas nuo tokių dalykų, buvau meno žmogus. Bet dabar tenka mokytis ir kariauti“, – ryžto kovoti dėl Ukrainos neslėpė O.Sydorukas.
Skulptorius pasakojo, kad jo kolega B.Krylovas su šeima taip pat pasitraukė iš Kijevo, nes turi vaikų, bet įsikūrė netoli Ukrainos sostinės.
Kūrė ir paminklą Vydūnui
O.Sydorukas su malonumu prisiminė, kaip kūrė „Laisvės karį“.
„Prie Kijevo buvo liejykla, kurioje Vytis ir gimė. Jis ten buvo kuriamas nuo brėžinių iki visos skulptūros liejimo darbų.
Lietuvoje pavyko sukurti ir kitų skulptūrų. Mes su Borisu domimės LDK, kurios dalis buvo ir Ukraina, ir Lietuva, istorija, mums svarbi abiejų šalių praeitis ir ateitis“, – kalbėjo ukrainietis.
O.Sydorukas tikino, kad jaučia Lietuvos ir Kauno paramą, į Lietuvą vyksta ukrainietės moterys su vaikais, Ukraina iš mūsų šalies gauna humanitarinę pagalbą.
„Mums tai labai svarbu ir už tai esame dėkingi.
Tikime, kad nugalėsime“, – sakė O.Sydorukas.
Abu ukrainiečiai už „Laisvės karį“ buvo apdovanoti Kauno Santakos ordinais.
Šie skulptoriai 2019 metais sukūrė ir Vydūno skulptūrą, stovinčią Klaipėdoje.
Už Žygimanto Augusto biustą Valdovų rūmuose, už Bernardo Brazdžionio paminklą Pasvalyje, už Konstantino Ostrogiškio bareljefus Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos junginio štabuose Lietuvos valstybės medalius 2021 metais jiems įteikė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Suprojektavo kino teatrą
Kaune taip pat yra pastatų, kurių autoriai buvo ukrainiečiai.
Kauno architektūros istorijos tyrinėtoja ir gidė Marija Oniščik pasakojo, kad tarpukariu Kaune gyvenęs ir dirbęs ukrainietis inžinierius Hryhorijus Humeniukas paliko ne vieną statinį, kuriame ir dabar įsikūrę kauniečiai.
Vienas tokių – trijų aukštų daugiabutis Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankryžoje. 1938 metais pastatytas namas pažymėtas Laisvės alėjos 12-uoju numeriu. Namą inžinierius statė sau, bet dalį patalpų nuomojo. Viename aukšte buvo įsikūrusi Lenkijos atstovybė.
Dabar name veikia kelios komercinės įstaigos, dalis patalpų, kaip ir anksčiau, – gyvenamosios.
Kitas pastatas, kurį H.Humeniukas ne tik pastatė, bet ir buvo jo valdytojas, – 1935 metais Kęstučio gatvėje 19 iškilęs triaukštis namas. Jame tarpukariu veikė 3-ioji miesto gimnazija. Sovietams pastatą nacionalizavus veikė 3-ioji Kauno vidurinė mokykla. Dabar namas atnaujintas, parduodami jame įrengti butai.
Dar vienas legendinis H.Humeniuko drauge su bičiuliu latviu architektu Karoliu Reisonu suprojektuotas pastatas yra Laisvės alėjoje 46A. Tai – 1930 metais pastatytas legendinis kino teatras „Forum“, sovietmečiu jame veikė kino teatras „Laisvė“, vėliau – naktiniai klubai.
Norėjo vadintis lietuviais
M.Oniščik pasakojo, kad H.Humeniukas gimė 1862 metais Ukrainoje. Į Lietuvą atvyko 1920 metais po studijų Rusijoje, Sankt Peterburgo civilinės inžinerijos institute.
„Mūsų šaliai paskelbus nepriklausomybę, čia atvykti gyventi galėjo tik tie, kurie turėjo kokių nors lietuviškų šaknų. Kartais buvo sukuriamos ir legendos, neva norintys atvykti užsieniečiai čia turi giminių ar jų protėviai buvo lietuviai. Taip greičiausiai nutiko ir šiuo atvejų. Bet Lietuvai reikėjo išsilavinusių, šalį kurti galėjusių žmonių, todėl jie būdavo laukiami. Pats inžinierius save taip pat vadino lietuviu“, – pasakojo M.Oniščik.
H.Humeniuko žmona Kotryna buvo populiari dantų gydytoja, Kauno dantistų draugijos vicepirmininkė. Žinoma, kad ji kartu su dukra 1944 metais išvyko į Vakarus, o vėliau į Australiją. Apie H.Humeniuką tuo laikotarpiu ir vėliau žinių nėra.
Faktas sudomino gyventojus
Kauno istorijoje įrašyta ir dar viena ukrainietiška pavardė. Tai architektas Adolfas Netyksa, gimęs Kaune 1854 metais. M.Oniščik pasakojo, kad jis mokėsi Rusijos sostinėje Maskvoje, vėliau iš Kauno valdžios gavo raštą, kad yra prašomas grįžti į gimtinę.
A.Netyksa suprojektavo ne vieną gyvenamąjį namą. Vienas jų – V.Putvinskio gatvėje 54. Jį 1934 metais užsakė gydytoja Nadiežda Nagornienė. Kiekviename namo aukšte buvo po butą, skirtą žmonėms, besiverčiantiems privačia veikla, – gydytojams, teisininkams. Butuose buvo kabinetai ir laukiamieji, turintys atskirus įėjimus iš laiptinės. 1938–1939 metais viename bute veikė Vengrijos konsulatas.
Dabartinis šio namo gyventojas Artūras Treikauskas sakė, kad neseniai namas buvo atnaujinamas. Tvarkant dokumentus teko pastebėti, kad pastato projekto autoriaus pavardė neįprasta, bet kas jis buvo, taip ir nesidomėjo.
„Faktas, kad architektas turėjo ukrainietiškų šaknų, įdomus ir istorija verta pasidomėti, gal net ant namo pakabinsime Ukrainos vėliavą“, – sakė A.Treikauskas.
Architektas A.Netyksa su kolegomis projektavo ne tik gyvenamuosius namus. Kauno centre esančiose neveikiančiose miesto kapinėse tebestovi daili jo drauge su architektu Vaclovu Michnevičiumi suprojektuota mečetė, pastatyta 1933 metais.
1938 metais buvo pastatyta Šančių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčia. Vienas jos projekto autorių taip pat buvo A.Netyksa.
Yra ir ukrainiečių gatvė
Ant Laisvės alėjos 34-ojo pastato, prie Lietuvos šaulių sąjungos būstinės, nuo 2012 metų kabo atminimo lenta, skirta žymiam tarpukario Ukrainos kariniam ir politiniam veikėjui, Ukrainos Liaudies Respublikos armijos pulkininkui, Ukrainos karinės organizacijos vadovui, Ukrainos nacionalistų organizacijos vadovui Jevhenui Konovalecui.
M.Oniščik pasakojo, kad ši asmenybė vertinama prieštaringai, bet būdamas emigracijoje J.Konovalecas nuolat ieškojo, kaip padėti savo tautos žmonėms, 1929 metais jam buvo įteiktas Lietuvos pasas, kad galėtų keliauti po Europą.
„1938 metais sovietai jį nužudė Nyderlanduose. Metodai ir dabar nepasikeitė“, – pažymėjo M.Oniščik.
Žemuosiuose Šančiuose yra ir Ukrainiečių gatvė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad iki Pirmojo pasaulinio karo ji vadinosi Novaja Pogulianka, karo metu buvo pervadinta į Panzerstrasse. 1922 metais gatvei suteiktas Ukrainiečių pavadinimas ir jis nebesikeitė.
Mieste gausu ne tik Ukrainos vėliavų
Skulptūra „Laisvės karys“ visą savaitę buvo apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis.
Rusijai užpuolus Ukrainą kauniečio Kęstučio Ignatavičiaus ir Kauno kolegijos iniciatyva Žaliakalnyje, ant Pelėdų kalno, buvo iškelta didžiulė Ukrainos vėliava. Jos ilgis 8, plotis – 5 metrai. Vėliava buvo matoma iš daugelio miesto vietų. Kovo 11-ąją ją vėl pakeitė lietuviška trispalvė.
Ukrainos vėliavų gausu ir ant įvairių miesto pastatų, jos kabo balkonuose, kauniečiai automobilius taip pat puošia geltona ir mėlynos spalvos vėliavomis.
Ne vienoje miesto vietoje buvo pakabinti ir mėlynos bei geltonos spalvų plakatai, kuriuose užrašytas jau kultinis tapęs įrašas, rusų karinį laivą siunčiantis ten, kur jam ir vieta.
Aleksote, Europos prospekte, esanti tvora, ant kurios legaliai gali piešti gatvės meno kūrėjai, taip pat nudažyta geltona ir mėlyna spalvomis. Ant jos atsirado įvairų piešinių bei užrašų, palaikančių ukrainiečius.
Norėtų patalpų, kuriose galėtų burtis
Nikolajus Denisenka
Kauno ukrainiečių bendrijos pirmininkas
„Kaune pastaruoju metu, iki šių metų vasario 24 dienos, gyveno apie tūkstantį ukrainiečių.
Džiaugiamės, kad įamžintas pulkininko Jevheno Konovaleco atminimas. Gaila tik, kad jam skirta atminimo lenta ant namo Laisvės alėjoje pakabinta labai aukštai ir mažai kas ją pastebi.
Reikėtų pagalvoti, padiskutuoti ir apie tai, kokias ukrainiečių asmenybes ar įvykius dar būtų galima įamžinti.
Šiuo metu mums labai reikėtų turėti patalpas, kuriose galėtume burtis. Esame laukiami Kauno įvairių kultūrų centre, bet ten vyksta kultūrinė veikla, repetuoja įvairių kolektyvų nariai, todėl jose triukšminga, o atskirų kambarių kiekvienos tautos atstovams nėra. Pavyzdžiui, šiuo metu gaunamą paramą – vaistus, daiktus – saugome kiekvienas savo namuose.
Taip pat centras veikia tik dienomis, o mes visi esame dirbantys žmonės, todėl susitikti galime tik vakarais.
Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje, kituose miestuose gyvenantys ukrainiečiai turi savo patalpas. Deja, Kaune tokių nėra, nors savivaldybės atstovų jų esame prašę.
Patalpų ypač reikia dabar, nes į mus kreipiasi daugybė žmonių, kurie iš Ukrainos vyksta gyventi į Kauną. Jiems kyla įvairių klausimų, reikia įvairios pagalbos.
Reikėtų, kad ją žmonės gautų vienoje vietoje.
Taip pat reikėtų ir vieno informacinio kanalo – pavyzdžiui, interneto svetainės, kurioje būtų pateikta visa nuo karo bėgantiems ukrainiečiams skirta informacija, nes dabar ją teikia įvairios institucijos, o bendros sistemos nėra.“
