Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad miestas pasirengęs priimti iki 10 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras – kiek kuklesnis, jis teigė, kad Kaunas yra pasiruošęs pasirūpinti daugiau kaip 1000 ukrainiečių apgyvendinimu tiek miesto numatytose lokacijose, tiek ir iniciatyvių kauniečių bei verslų pasiūlytose patalpose. Tiesa, situacija nuolat kinta ir jau kitą dieną viskas gali pasikeisti.
Savivaldybės duomenimis, suteikti saugų prieglobstį ir pagalbą ukrainiečiams savo namuose pasisiūlė daugiau kaip 100 kauniečių.
Tačiau prieš apsigyvendami saugiuose namuose iš karo zonų atvykę ukrainiečiai privalo nuvykti į Migracijos departamento Kauno padalinį. Iš čia jie nukreipiami į Raudonojo Kryžiaus Kauno skyrių, esantį Statybininkų gatvėje, kur kiekvieną pabėgėlį pasitinka savanoriai. Jie įteikia higieninį paketą ir teiraujasi kitų poreikių – dėl apgyvendinimo, maitinimo, pabėgėliams reikalingų daiktų.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriuje dirba vos 12 darbuotojų, tačiau judėjimas vien Kaune buria 650 savanorių. Pakvietus papildomai registruotis, jei prireiktų daugiau pagalbos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, per kelias dienas Kauno regione registravosi 1200 žmonių.
– Prieš porą savaičių stebėjome didžiulius kalnus daiktų, kuriuos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kvietimu ir prašymu žmonės sunešė Kaune. Ar tikėjotės tokio žmonių aktyvumo, ar galite palyginti su kitomis panašiomis akcijomis? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Raudonojo Kryžiaus Kauno skyriaus vadovės Daivos Dankšienės.
– Lyginti sunku, nes ir tokio atvejo nebuvo. Taip, rinkome reikalingus daiktus migrantams, įstrigusiems prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Bet tai buvo kitaip, nes rinkome ilgą laiką, dalimis vežėme.
Tai, kas vyko prie „Žalgirio“ arenos, buvo momentinė akcija. Sakyčiau, gal tik turėjome daugiau patirties, kaip organizuoti, kokių daiktų reikia, todėl prašėme aukoti labai tikslingai tik tai, kas būtina. Tikrai nustebino žmonių sąmoningumas, dauguma atneštų daiktų buvo surūšiuota, su užrašais ant maišų, kaip ir prašėme.
– Įdomu, kokius daiktus žmonės aukojo, ar nebandė tiesiog atsikratyti to, ko jiems nebereikia?
– Kiekvienas žmogus savo daiktus vertina skirtingai. Kas vienam atrodo jau nebenaudotina, kitam – sava ir brangu. Bet tikrai nemažai žmonių nešė net ir visai naujus daiktus. Kiekiai buvo milžiniški, neturėjome galimybės daiktų peržiūrėti, tačiau kiek pradžioje savanoriai spėjo, tai išrūšiuoti nelabai buvo ką.
Manau, lietuviai ukrainiečius labai pozityviai priima ir kiekvienas aukodamas galvojo, kad aukoja kaip artimam savo. Taip ir turėtų būti.
– Pradžioje buvo skelbiama, kad aukoti bus galima tris dienas, tačiau po pirmos dienos akcija netikėtai buvo sustabdyta. Ar tai reiškia, kad surinkote daugiau, nei reikėjo?
– Surinkti reikalingus daiktus yra viena pusė, tačiau suorganizuoti, kad humanitarinė pagalba pasiektų adresatą, – jau kita problema, kurios niekas nemato. Mūsų įsivaizdavimas buvo surinkti per dieną maždaug vieno vilkiko apimties krovinį. Planavome, kad per tris dienas į Ukrainą iš Kauno išvažiuos 3 vilkikai. Per vieną dieną surinkta humanitarinės paramos apimtis tapo kroviniu, kuriam išvežti prireikė 8 vilkikų ir 8 autobusų.
Labai dėkingi esame transporto kompanijoms, kurios sutiko skubiai padėti.
– Ar nemanote, kad dabar jau reikės daugiau pagalbos ne Ukrainos gyventojams, o ukrainiečiams, kurie atvyko į Lietuvą? Juk ir tiems, kurie juos apgyvendina, gali būti per didelė našta aprūpinti naujus gyventojus drabužiais, patalyne, buities daiktais?
– Dabar vykdome tikslines akcijas. Pavyzdžiui, atsirado vaikų sauskelnių poreikis – nupirkome. Yra vaistų ir higienos prekių poreikis – taip pat perkame. Todėl geriausia būtų, kad žmonės, kurie nori prisidėti, aukotų per platformą aukok.lt, o skirta parama vėliau naudojama pagal reikmes, kurios nuolat kinta.
– Kadangi nuolat stebite situaciją, gerai žinote, ko dabar labiausiai reikia žmonėms, kurie atvyksta iš karo Ukrainoje zonos.
– Kol kas atvyksta mažai tikrų pabėgėlių, kurie išvis neturi pas ką prisiglausti. Dauguma besikreipiančių čia turi pažįstamų, draugų ar giminių. Labiausiai tiems žmonėms dabar reikia nusiraminti. Turime suprasti, kokį baisų stresą ir šoką jie patyrė.
Šių žmonių nusiteikimas labai skiriasi nuo prieš tai stebėto migrantų antplūdžio per Baltarusiją – jie traukė iš neramumų apimtų Afganistano, Irako, Sirijos. Dauguma ukrainiečių visų pirma nori, kad tas karo siaubas jų šalyje pasibaigtų ir jie galėtų kuo greičiau grįžti į Ukrainą.
Mes turime sąrašą 200 įmonių, kurios gali ukrainiečiams pasiūlyti darbą, turime sąrašą mokyklų, kuriose galės jų vaikai mokytis, lankyti darželius. Savivaldybė šiuo metu galvoja, kaip suteikti nemokamą galimybę naudotis viešuoju transportu.
– Skamba labai patraukliai, ypač tai, kas siūloma nemokamai. Ar nebus žmonių, kurie gali bandyti tuo pasinaudoti?
– Žinoma, kad bus visko, nuo to nesame apsaugoti. Bet bent jau Raudonojo Kryžiaus nuostata yra nedaryti jokių išlygų pagal nacionalinius, rasinius ar klasinius požymius, pagal religinius ar politinius įsitikinimus. Todėl pagalbą teikiama pasitikėjimo principu kiekvienam, kuris jos kreipiasi.
– Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pasipiktino, kad Raudonojo Kryžiaus atstovai neleidžia naudoti jų simbolikos vietose, kur mėginama humanitariniais koridoriais iš okupantų apsiaustų miestų gyventojus perkelti į saugesnes vietas. Ką galėtumėte atsakyti?
– Manau, kad šioje vietoje labiausiai tiktų atsiremti į vieną iš 7-ių pagrindinių principų, kuriais remiasi mūsų veikla pasaulyje, – tai neutralumas. Siekdamas išsaugoti visuotinį pasitikėjimą Raudonojo Kryžiaus judėjimas negali remti kurios nors pusės ginkluotų konfliktų metu, įsitraukti į politinio, religinio, rasinio ar ideologinio pobūdžio polemiką.
