Ministrai griežčiausiai pasmerkė brutalų karą, kurį Rusija, tiesiogiai dalyvaujant Baltarusijai, pradėjo prieš suverenią, taikią ir nepriklausomą Ukrainą. Šiuo siaubingu veiksmu Rusija šiurkščiai pažeidė pagrindinius tarptautinės teisės principus, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir daugelį kitų dokumentų, kuriais grindžiami šalių tarpusavio santykiai. Lietuva ir Ukraina reikalauja, kad Rusija nedelsdama nutrauktų neišprovokuotą ir nepagrįstą agresiją ir išvestų karines pajėgas iš visos suverenios Ukrainos teritorijos, pripažindama jos legalias valstybės sienas.
Neišprovokuota karinė Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naikinimą ir žmonių kančių, kokių Europa nematė jau septynis dešimtmečius. Šios tragedijos akivaizdoje Ministrai smerkia tiesioginius išpuolius prieš taikius gyventojus ir civilinius objektus, kuriuos gina tarptautinė humanitarinė teisė. Neseniai žinia apie žiauraus Rusijos režimo sukeltą beprasmį karą Ukrainoje sukrėtė visą pasaulį. Rusija vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, atsisako užtikrinti saugų ir netrukdomą humanitarinės pagalbos teikimą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, neleidžia saugiai pasitraukti iš Ukrainos civiliams gyventojams. Prezidentas Putinas ir jo bendrininkai už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui turi būti teisiami Hagoje. Ministrai pareiškė tvirtai remiantys Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėtą tyrimą.
Ministrai didžiuojasi Ukrainos žmonėmis ir kariuomene, narsiai ginančiais nuo agresoriaus savo Tėvynę, taip pat mūsų bendrąsias europines vertybes, laisves ir demokratiją.
Ministrai ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau teikti Ukrainai koordinuotą karinę, humanitarinę, finansinę ir politinę paramą. Jie taip pat kviečia toliau didinti spaudimą Rusijos ir Baltarusijos režimams dar labiau plečiant ribojamąsias priemones, tarp jų ir draudimą naudoti Rusijos iškastinį kurą, ragina paskelbti papildomų sankcijų asmenims ir įmonėms, atsakingiems už Ukrainoje vykstančius žiaurumus, remiantiems Putino režimą ar iš jo besipelnantiems bei su tuo susijusiems asmenims, tiesiogiai atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje. Ministrai pabrėžė, kad reikia toliau izoliuoti Rusiją ir jos ekonomiką, kad būtų pakirstos Kremliaus galios puldinėti kaimynus.
Ministrai pabrėžė, kad pasibaigus karui Ukrainai teks kuo sparčiau atkurti savo ekonomiką, o Rusija turi būti patraukta atsakomybėn ir priversta visiškai kompensuoti visus Ukrainos nuostolius, patirtus dėl Rusijos invazijos.
Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainos branduoliniuose objektuose šiurkščiai pažeidžia daugelį branduolinės saugos konvencijų, tarp jų ir Tarptautinę konvenciją dėl kovos su branduolinio terorizmo veiksmais. Neatsakingi Rusijos veiksmai gali lemti nepataisomą žalą.
Ministrai ragina tarptautinę bendruomenę nedelsiant ieškoti būdų priversti Rusiją: išvesti karius iš taikių branduolinių objektų; nustatyti bent 30 km nekarinę zoną aplink Ukrainos AE; siekiant užtikrinti normalų darbą, suteikti AE darbuotojams galimybę pailsėti.
Ne mažiau svarbus Ukrainos finansinis likvidumas elektros energijos rinkoje. Elektros energijos gamybos mažėjimas ir vartotojų nepajėgumas mokėti už komunalines paslaugas kelia papildomų sunkumų. Reikia ieškoti galimybių sukurti koordinuotą finansinio elektros energijos rinkos rėmimo mechanizmą. Rengiantis kitai žiemai jau dabar labai svarbus Europos solidarumas.
Ministrai taip pat paragino NATO aktyviau koordinuoti šalių sąjungininkių ir partnerių karinę ir humanitarinę pagalbą, teikiamą pagal nuolatinius Ukrainos prašymus. Jie taip pat pabrėžė, kad reikia suteikti Ukrainos kariuomenei oro gynybos priemonių, kad Ukraina galėtų ginti savo oro erdvę.
Ministrai aptarė papildomas priemones bei galimybes nedelsiant deeskaluoti padėtį ir siekti visiško Rusijos karinių pajėgų išvedimo iš Ukrainos. Jie susitarė kuo plačiau įtraukti tarptautines organizacijas ir regionų aljansus, pasitelkti dvišales priemones tam tikslui, kad šis karas būtų nutrauktas. Taip pat susitarta bendrai veikti ES, JT ir ESBO dialogų platformose. Ministrai sutartinai priminė 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos Prezidento pateiktą paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Patirdamos Rusijos karinę invaziją, Ukraina ir Europa išgyvena ypatingą, precedento neturintį istorinio lūžio momentą. Ukraina kovoja už savo ir Europos saugumą, to negalima pamiršti vertinant Ukrainos narystės ES perspektyvas. Ypatinga padėtis reikalauja ypatingų priemonių ir sprendimų. Ukraina yra Europos šeimos narė.
Ministrai dar kartą pabrėžė tvirtą Ukrainos ir Lietuvos pasiryžimą įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal bendrą Lietuvos ir Ukrainos strateginės partnerystės plėtojimo 2020–2024 metais deklaraciją, kurią Ukrainos ir Lietuvos Prezidentai pasirašė oficialaus Ukrainos Prezidento vizito į Lietuvą 2019 m. lapkričio 27 d. metu.
