„Planai buvo sudaryti dar iki prasidedant karui Ukrainoje. Dar iki tol. Šie planai buvo pradėti ruošti sausio mėnesį, žinant ir nuspėjant, kad situacija gali radikaliai keistis“, – žurnalistams Seime sakė ministras.
Kaip teigė A. Anušauskas, tarp Lietuvos planuojamų pirkinių, skyrus papildomas lėšas gynybai, – ir koviniai dronai. Juos Ukraina sėkmingai panaudojo naikinant okupacinės Rusijos kariuomenės gretas.
„Koviniai dronai, aš manau, žymiai sustiprina pajėgumą kovai su šarvine technika. Mes matome ir Ukrainos pamokas. Tiesą sakant, kariškiai tai atidžiai nagrinėja. Išmoktomis pamokomis dažnai remiasi būsimų karinių pajėgumų vystymas“, – teigė ministras, pridurdamas, kad Lietuvos planuose taip pat yra numatyta įsigyti papildomai sraigtasparnių.
„Numatyta, jei pavyks, sraigtasparnių. Tai ne tie, kurie numatyti iš anksčiau ir už kuriuos yra apmokėta“, – sakė A. Anušauskas, ko gero, galvoje turėdamas jau pasirašytą susitarimą su JAV dėl keturių karinių sraigtasparnių UH-60M „Black Hawk“ įsigijimo. Ketvirtadienį Seimas ketina antrą kartą svarstyti Vyriausybės siūlymą didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei Seimas siūlymui skubos tvarka pritars, krašto gynybai papildomai būtų skirta apie 300 mln. eurų. Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
40,4 mln. eurų iš šios sumos būtų skiriama priimančios šalies paramai – karinėms stovykloms, kuriose pavyktų apgyvendinti 2400 užsienio karių, įrengti ir reikalingam inventoriui nupirkti.
Iš likusių 257 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158 mln. eurų būtų skiriami ginkluotei, 66 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.
