Kaip į tai sureagavo miesto vadovai? Žada papildomų net 10–20 sekundžių.
Šis keistokas ginčas prasidėjo tuomet, kai Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse A.Cechanavičius apskundė teismui Kauno miesto tarybos 2021-ųjų vasario 2 dieną patvirtinto Kauno tarybos veiklos reglamento nuostatas, kuriomis ribojamas laikas tarybos nariams užduoti klausimą ar dalyvauti diskusijoje.
Klausimui užduoti skirta ne daugiau kaip 30 sekundžių, kalbėti diskusijoje – 1 minutė.
Atsiliepime į pareiškimą Kauno savivaldybė nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendrojo pobūdžio teiginiais, todėl jis negali būti tenkinamas.
Atsakovė taip pat teigė, jog A.Cechanavičiaus ginčijamose reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, kad tais pačiais klausimais tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti juos rengiant tarybos komitetuose ir komisijose.
„Tarybos posėdis – ne vieta diskusijoms“, – kartą yra pasakęs Kauno meras V.Matijošaitis. Jam taip pat patinka idėja visus klausimus išsamiai aptarinėti komitetų bei komisijų posėdžiuose.
Žinoma, dėl naujojo reglamento Kauno tarybos posėdžiai pasikeitė ir pastaruoju metu trukdavo neįtikėtinai trumpai – su visomis būtinomis procedūromis jiems kartais užtenka valandos.
Dar prieš dešimtmetį būta atvejų, kai tarybos posėdis tęsdavosi iki vėlaus vakaro arba net būdavo nukeliamas į kitą dieną. Žiniasklaidos dėmesys dar padidindavo politikų norą atsidurti prie mikrofono ir skleisti su sveika nuovoka gerokai prasilenkiančius pareiškimus.
Patys politikai besišaipydami klausinėjo vieni kitų, ar atsinešė į tarybos posėdį pagalvę nusnūsti. Nenormalu? Nenormalu, tačiau bandant keisti nevykusią tvarką nevalia nepaisyti įstatymų.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išaiškino, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, o pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra tarybos posėdžiai.
„Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje“, – paskelbė teismas.
Miesto valdžia apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau nieko nepešė ir beveik metus trukęs procesas baigėsi. Jis vyko ne dėl rimto reikalo, o dėl užgaidų, nekuriančių jokios vertės nei miestui, nei kauniečiams.
Kuklios opozicijos pajėgos Kauno taryboje čiupo naujausią teismo sprendimą ir pareikalavo jį vykdyti.
Kaip pasielgė Kauno valdžia? Parengė Kauno miesto savivaldybės veiklos reglamento pakeitimus, kuriems pritarus tarybos nariams klausimams pateikti būtų skiriama 40 sekundžių, o kalbėti – 80 sekundžių.
Konservatoriai siūlė laiką pailginti bent dvigubai, tačiau užsispyrę valdantieji iš „Vieningo Kauno“ pasiryžę teikti savo variantą.
Jausmas toks, kad Kauno tarybos nariams būtina treniruotis kalbėti kuo greičiau ir įvykdyti normatyvą, suteikiantį teisę dalyvauti kažkokiose greitakalbės olimpinėse žaidynėse.
Jeigu bus patvirtintos siūlomos reglamento pataisos, beveik nekyla abejonių, kad prasidės naujas teismo maratonas, nes pirmąkart nagrinėjant ginčą teismas nevertino tarybos nariams skirto laiko trukmės. Teismas tiesiog konstatavo, kad toks ribojimas prieštarauja įstatymui.
Jeigu Kauno savivaldybės administracija nori įdarbinti daugiau teisininkų, kurie švaistytų mokesčių mokėtojų pinigus dalyvaudami beprasmiuose teisiniuose ginčuose, nereikėjo iškart klausimams bei kalbėjimui pridėti po 10–20 sekundžių.
Užtektų žingsnį sumažinti iki 1 sekundės. Po kelių dešimtmečių būtų pasiekta bent jau opozicijos prašoma riba. Aišku, jeigu už tokius žaidimus nebūtų paskelbtas Vyriausybės tiesioginis valdymas.
