Tą parlamentaras Eltai pasakojo po jo vadovaujamo Seimo ryšių su Taivano tarpparlamentinės grupės susitikimo su šalyje viešinčia Taivano verslo delegacija.
Delegacija, pasak M. Maldeikio, Seimo nariams išsakė savąjį situacijos vertinimą bei aptarė tolesnę bendradarbiavimo eigą. Savo ruožtu Lietuvos politikai parodė pasiryžimą spartinti investicijų įgyvendinimą.
„Norėjome išgirsti, kas konkrečiai juos stabdo, parodyti politinę valią – kad esame labai suinteresuoti judėti į priekį ir mums reikia labai konkrečių rezultatų, mums reikia darbo vietų, gamyklų ir panašių dalykų“, – sakė M. Maldeikis.
„Parodėme politinę valią, kad norime eiti toli“, – apibendrino Seimo narys.
Parlamentaras aiškino, kad taivaniečių investicijas Lietuvoje labiausiai „stabdo“ būtent talentų trūkumas. Nors Taivanas kvies lietuvių studentus studijuoti puslaidininkių technologijas Taivane, trumpuoju laikotarpiu būtina ieškoti greitesnių sprendinių, sako jis.
„Išgirdome, kad turime problemų su talentų trūkumu. (...) Pagrindinė problema, kad pas mus nėra šitoje srityje labai daug žmonių, kuriuos galėtų priimti į darbą čia investuojantys, statantys fabrikus – jiems reikia žmonių, kurie šią sritį supranta“, – teigė M. Maldeikis.
„Jie apsiima mokyti žmones, juos paruošti, bet tai užima ilgesnį laiką, o mums reikia greitesnių rezultatų. Mums svarbiausia yra žmonės, – jei ateina investicijos, mums reikia žmonių, kurie galėtų ten konkrečiai dirbti“, – tęsė parlamentaras.
Lietuva – vis dar pirmasis Taivano plėtros prioritetas
Pasiteiravus, ar Lietuva toliau išlieka pagrindine Taivano užsienio investicijų kryptimi, M. Maldeikis akcentavo, kad taivaniečių entuziazmas plėtoti tarpusavio verslo ryšius su Lietuva dar neatslūgęs, bet jau būtina planuoti konkrečius plėtros veiksmus.
„Jis nėra išblėsęs, bet mums reikia konkretikos iš abiejų pusių. Jie šiuo metu ir žiūri konkrečiai į sritis, kur jie galėtų investuoti, kur galėtų priimti mus kaip grandinę“, – teigė M. Maldeikis, kartu paminėjęs lazerių pramonę, esą būtent čia Taivano verslo bendruomenė mato didžiausią Lietuvos potencialą. Pavyzdžiui, lietuviškus lazerius naudojant elektromobilių pramonėje.
„Patektume į tokią ateities gamybos grandinę, tai būtų labai didelės galimybės mums“, – svarstė M. Maldeikis.
Jis pripažino, kad pritraukti Taivano investicijas siekia ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, nes „ir kitos ES narės supranta, kad lustai yra 21 amžiaus auksas“. Vis tik Seimo narys patikino, kad Lietuva salai išlieka prioritetu, visų pirma, dėl anksčiau parodyto politinio palaikymo – Taivanas jaučia Lietuvai dėkingumą.
„Tiesiog mes savo politiniais žingsniais atidarėme tam tikrus vartus. Jie iš dėkingumo ir suprasdami, kad taip pat yra prie mūsų prisirišę dėl politinių dalykų (dėl to, ką daro Kinija), jie iš tikrųjų nori gerų rezultatų mums. Mūsų klausimu jie žiūri daug labiau dėl politinių motyvų, – jei jie renkasi tarp Lietuvos ir panašias sąlygas turinčių šalių, tai, be abejo, Lietuva aiškiai bus pirmoje pozicijoje. Turime tai išnaudoti“, – kalbėjo M. Maldeikis.
„Jiems psichologiškai ir politiškai ir ypač matant tai, ką daro Kinija, esame „numeris vienas“ – turime langą, kurį mes privalome išnaudoti. Ir tai priklausys nuo mūsų“, – akcentavo jis.
Parlamentaras informavo, kad, baigę vizitą, Taivano delegacijos nariai parengs ataskaitą, kurioje nurodys tolesnį bendradarbiavimą stabdančias kliūtis, pavyzdžiui, perteklines biurokratines procedūras.
ELTA primena, kad Lietuvoje vieši Taivano verslo atstovų delegacija, besidominti galimybėmis investuoti Lietuvoje, ypač į puslaidininkių pramonę. Per penkias dienas truksiantį vizitą salos Ekonomikos, Mokslo ir technologijų, Švietimo bei Užsienio ministerijų atstovai, taip pat mokslo ir verslo bendruomenių nariai susitiks su Lietuvos mokslininkais, universitetų atstovais, agentūra „Investuok Lietuvoje“. Delegacija jau susitiko su daiktų interneto produktų įmonės „Teltonika“ prezidentu Arvydu Paukščiu, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
Vasarį Taivanas Lietuvoje jau atidarė puslaidininkių ir jų medžiagų mokslo centrą. Pirmuoju centro projektu siekiama plėtoti plonųjų diskų kietąjį lazerį, pritaikant Taivano ir Lietuvos lazerines technologijas.
Kaip anksčiau teigė Taivaniečių atstovybės vadovas Lietuvoje Ericas Huangas, Lietuvos lazeriai galėtų būti naudojami Taivano plėtojamiems trečios kartos puslaidininkiams gaminti.
Dar sausį Taivanas paskelbė apie planus Lietuvoje steigti 200 mlrd. JAV dolerių fondą investicijoms į Lietuvos pramonę ir 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Taivano ir Lietuvos verslo projektams.
