Antai tarp Kalėdų ir Naujųjų metų rado laiko aplankyti stambų pakaunės ūkininką A.Banionį. Ir ne šiaip kalėdodamas – ministras sprendė problemas. Pavyzdžiui, kodėl šis ūkis taip dažnai tikrinamas aplinkosaugininkų, nors vietos gyventojai seniai turi atsakymą – dėl dvoko.
Rūpestingasis K.Navickas pasirūpino ir savo įvaizdžiu: nors apie šią kelionę viešai nebuvo paskelbta, vėliau jis tvirtino su A.Banioniu susitikęs ne pačiame ūkyje, o už jo ribų.
Suprask, pasišnekėjo vyrai kažkur ties kaimo riboženkliu, užtat visokie patikrinimai baigėsi kaip burtų lazdele mostelėjus.
Apskritai šis politikas viskuo moka rūpintis itin atsargiai. Kai ėjo aplinkos ministro pareigas, ministerija dosniai atseikėjo nykštukinių paukštelių – meldinių nendrinukių – populiacijai atkurti kelis milijonus.
Žinoma, tik visiškas sutapimas, kad pinigai atiteko K.Navicko buvusiai darbovietei. Laimė, kad suspėjo, nes mažieji paukštukai čia buvo vežami iš Baltarusijos. Dabar būtų per vėlu, nes tikriausiai sankcijos galiotų ir meldinėms nendrinukėms.
O ir pats ministras tuomet nesiryžo padėti savo parašo ant dokumentų, kuriais buvo mestelėtos didžiulės sumos. Apdairiai ir rūpestingai išėjo paatostogauti, tad pasirašyti už jį turėjo tuometis žemės ūkio ministras B.Markauskas, kuris netrukus išvirto iš posto. Tiesa, ne dėl meldinių nendrinukių, o dėl savo ūkio reikalų.
Galima suprasti, kad meldinės nendrinukės jau apsaugotos, pakaunės ūkininko kiaulių ferma – irgi. Belieka spėlioti, kuo toliau rūpinsis rūpestingasis ministras.
Gal užsiims kokiais stambesniais gyvūnais – pavyzdžiui, mėsiniais galvijais, o gal ir stumbrų populiacija.
Tai kas, kad šie lyg ir nepriklauso žemės ūkio sričiai. Juk neatimsi iš žmogaus, ypač politiko, noro kuo nors pasirūpinti.
