Po posėdžio šalies vadovas pranešė, kad valstybės lyderiai sutarė toliau didinti karinę paramą Ukrainai – jai bus skirta ne mažiau nei 10 mln. eurų.
„Šiandien apsisprendėme, kad toliau didinsime karinę paramą Ukrainai. Kaip jūs puikiai žinote, nuolat bendraujame su Ukrainos institucijomis, iš jų gauname labai konkretų poreikių sąrašą – nuo naktinio matymo prietaisų iki antidronų įrangos gamina Lietuvos bendrovės. Šią pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankamai operatyviai“, – sakė G.Nausėda.
Pasak prezidento, tolesnė karinė pagalba Ukrainai priklauso ne tik nuo valstybės apsisprendimo, kiek pinigų ji jai gali skirti, bet ir nuo gamybos pajėgumų bei gebėjimų įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu.
Toliau baus sankcijomis
Šalies vadovas taip pat informavo, kad kovo 24–25 dienomis Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje su sąjungininkais bus tariamasi dėl tolesnio sankcijų Rusijai išplėtimo, į kurį greičiausiai įeis ir dar griežtesnis prekybos ribojimas.
„Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti tvarkingai, vieningai ir kad nekiltų sudėtingų situacijų prie vienos arba kitos valstybės sienos. Todėl tikrai šitas klausimas Europos lygiu bus svarstomas, ir manau, kad sprendimus rasime“, – įsitikinęs G.Nausėda.
Primename, kad Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Briuselį uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei atgal. Bendrijos šalys taip pat raginamos uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.
„Laikas – ne mūsų sąjungininkas“
Kita ypatingai svarbi kryptis, prezidento teigimu, yra Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir NATO rytinio flango stiprinimo galimybės. Šiuos klausimus jis žadėjo kelti ketvirtadienį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Lietuva savo ruožtu yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus, skyrėme tam papildomą biudžetą, plėtosime infrastruktūrą, statysime naujus poligonus. Situacija tokia, kad privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas“, – perspėjo valstybės vadovas.
Anot G.Nausėdos, NATO pajėgų stiprinimas Lietuvoje šiandien yra ypatingos svarbos, „todėl sąjungininkų pajėgų dislokavimas turi būti jau ne vien kaip atgrasymo elementas, tačiau ir labai svarbi kolektyvinės, priešakinės gynybos sutartis“.
„Pajėgos jau auga, jūs tai puikiai žinote – tiek priešakinės pajėgos, tiek amerikiečių kontingentas Lietuvoje. NATO vykdo pratybas mūsų regione, užtikrinant sąveikumą tarp oro, jūrų ir sausumos elementų“, – pažymėjo prezidentas.
Į VGT tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas. Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.
