Iš pradžių Ukrainos Aukščiausioje Radoje V. Čmilytė-Nielsen lankėsi su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais. Vėliau Seimo vadovė susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „facebook“.
„Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.
Seimo vadovė pažymėjo, kad ukrainiečiai su ginklu rankoje kovoja ne tik už savo laisvę ir suverenitetą, bet ir visos Europos laisvę.
Pasak Seimo pirmininkės, Europa savo ruožtu dabar turi padėti Ukrainai, tiek humanitarine, tiek karine pagalba, taip pat diplomatinėmis priemonėmis.
„Tačiau vis dar neužtenka to, kas padaryta. Privalome kasdien reikalauti, kad būtų nutraukta brutali agresija, atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Privalome ir toliau nuosekliai padėti realia gynybine, politine, finansine, humanitarine ir kitokia pagalba. Užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kalbėdama Aukščiausioje Radoje, Seimo Pirmininkė į susirinkusius kreipėsi „broliai ir seserys“, paaiškindama, kad būtent taip Lietuvoje vieni į kitus kreipiasi šauliai, gyvuojantys nuo 1919 m. ir tapę pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.
„Būtent taip – broliais ir seserimis – dabar Lietuvoje vadina ukrainiečius, su ginklu rankose kovojančius už savo laisvę ir valstybinį suverenitetą. Besikaunančius už teisę rinktis savo šalies kelią, savo vaikų ateitį. Ne tik sėkmingai stabdantys brutalią agresiją ir demonstruojantys tvirtybės stebuklus. Ukrainiečiai dabar, būtent šią akimirką, aukojasi dėl mūsų visų bei Europos laisvės. Ir Europa tai jau suprato. Ji dar niekada nebuvo tokia vieninga. Tačiau to nepakanka, privalome padaryti dar daugiau, kad būtų nutraukta brutali agresija. Reikalauti, kad būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Rūpintis, kad nenutrūktų reali gynybinė, politinė, finansinė, humanitarinė ir kitokia pagalba. Kviesti tarptautinę bendruomenę užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Lietuva siūlo kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Esame pasirengę burti tokiam sprendimui priimti būtiną ES šalių koaliciją. Privalome dabar pradėti ruoštis karo nusikaltimų teismui ir aiškiai įvardyti kaltinamuosius – Putiną su visu režimu ir aplinka. Kiekviena šalis laisva rinktis savo kryptį. Ukraina pasirinko įgyti visavertę narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, tai užfiksuota šalies Konstitucijoje. Reikia gerbti tokį pasirinkimą, padarytą laikantis visų demokratinių procedūrų, patvirtintą šalies parlamento. Tai negali būti kvestionuojama“, – Kyjive kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Raginame Jungtines Tautas paskelbti neskraidymo zoną humanitariniams koridoriams Ukrainos teritorijoje atidaryti, kad civiliai saugiai išeitų iš karinių veiksmų ir Rusijos Federacijos neteisėtai okupuotų, kontroliuojamų teritorijų, ir kad humanitarinė pagalba būtų saugiai teikiama. Taip pat neskraidymo zona reikalinga ir virš Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų“, – teigiama keturių parlamentų vadovų pasirašytoje Ukrainos palaikymo deklaracijoje.
Apie Seimo pirmininkės vizitą Ukrainoje nebuvo skelbta iš anksto. Seimo valdyba ją kovo 23–25 dienomis yra su darbo vizitu komandiravusi į Liubliną, Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina.
Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė vizito išvakarėse detalesnės informacijos apie komandiruotę į Lenkiją BNS nepateikė.
Trečiadienį Kyjive lankėsi Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kur susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir perdavė atgabentą Lietuvos paramą.
