Projektas taip pat numato, kad LRTK pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, kuri gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Visuomenės informavimo įstatyme siūloma tobulinti nuostatas dėl LRTK narių nešališkumo.
Siūlomas projektas numato, kad komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais. Komisijos nariu negalėtų būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo santykiais yra susiję su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais, eina pareigas komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose arba yra šių subjektų dalyviai.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, LRTK nuomone, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl komisijos narių nešališkumo yra per griežtos, taikomos per plačiai, ką patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje.
Teigiama, kad galiojančios įstatymo nuostatos kelią didelę ginčų ir skirtingo įstatymo aiškinimo bei interpretacijų riziką.
„Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatyme, komisijos narys negali dėstyti pvz. Vilniaus universitete, kadangi šis universitetas turi radijo transliavimo licenciją (pažymėtina, kad radijas skirtas išimtinai studentų bendruomenei)“,– pastebima dokumento aiškinamajame rašte.
Jame taip pat teigiama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką ateityje gali kilti klausimų ir ginčų dėl komisijos narių nešališkumo.
„Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, komisijos nariais negali būti asmenys, susiję bet kokiais sutartiniais santykiais su transliuotojais. Kiekvienas komisijos narys ar paprastas asmuo turi televizijos ar mobiliojo ryšio paslaugų sutartį, kurią yra sudaręs su vienu iš komisijos prižiūrimu subjektu (pvz. „Init“, „Telia“, „Cgates“ ar kt). Pagal tokį teismo aiškinimą komisijos nariu negalėtų būti joks asmuo, kadangi praktiškai visi asmenys naudojasi mobiliaisiais telefonais, internetu ar televizija. Tokia teismo pozicija iš esmės paralyžiuoja komisijos darbą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos užtikrins skaidresnę LRTK veiklą, didins verslo subjektų pasitikėjimą jos nariais, jų nešališkumu, priimamų sprendimų teisingumu ir teisėtumu. Be to, manoma, kad patiems komisijos nariams bus paprasčiau įvertinti kylančias rizikas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nešališkumo, skaidrumo užtikrinimo.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisas V. Juozapaitis ketina pateikti Seimui antradienį.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.
