Lygių galimybių kontrolierė dėl Stambulo konvencijos siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė politikams nesutariant dėl Stambulo konvencijos siūlo dėl šio tarptautinio dokumento kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 1, 2022, 11:48 AM, atnaujinta Apr 1, 2022, 12:04 PM

„Jeigu yra abejojama ir manoma, kad jos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo prieštaravimo ir arba pašalinti tuos dvejojimus, arba patvirtinti, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė B. Sabatauskaitė.

Siūlymas ratifikuoti Europos Tarybos (ET) konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos yra įrašytas tarp Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijų penktadienį Seime pristatytoje metinės veiklos ataskaitoje.

Kontrolierė: rekomendaciją atsibodo kartoti

Pristatydama tarnybos rekomendacijas B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo verdiktas duotų atsakymą dėl šios konvencijos, strigusios Seime, likimo.

„Raginame ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tiesą pasakius, šią rekomendaciją turbūt jau atsibodo kartoti ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir mums. (...) Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė teigiamai vertinantis siūlymą, kad Stambulo konvencijos atitiktį šalies pagrindiniam šalies įstatymui įvertintų Konstitucinis Teismas.

„Pozityviai vertinu siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam mūsų šalies įstatymui. (...) Čia būtų ne skundimas – prašymas įvertinti, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Yra galimi keli kreipimosi žanrai, tai gali padaryti kelių Seimo narių grupė, tada tas kreipimasis nėra nagrinėjamas prioriteto tvarka, jei tas kreipimasis būtų priimtas nutarimu, tada KT tokį kreipimąsi nagrinėtų prioriteto tvarka ir atsakymas būtų gana greitas“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Siūlo atnaujinti Lygių galimybių įstatymą

Lygių galimybių kontrolierė taip pat ragino Seimą atnaujinti Lygių galimybių įstatymą, kurio nauja versija buvo parengta dar praėjusios kadencijos Seime.

Pasak kontrolierės, jis užpildytų tam tikras teisines spragas – pvz., apibrėžtų diskriminaciją dėl šeimos padėties, įpareigotų darbdavius pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas.

„Jau nuo 2019 metų Seime yra užregistruotas Lygių galimybių įstatymo naujas projektas, mes raginame Seimą svarstyti ir priimti naują projektą. Ką jis padarytų – įtrauktų šeiminės padėties pagrindą, nes labai dažnai asmenys konsultuojasi dėl diskriminacijos dėl šeiminės padėties, kartu su siūlymu įtraukti lytinės tapatybės pagrindą“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, taip pat naujas projektas „įtvirtintų aiškią pareigą darbdaviams pritaikyti asmenims su negalia darbo sąlygas, ne tik patalpas, kaip dabar nurodyta įstatyme, uždraustų priekabiavimą skirtingais pagrindais vartotojų teisių srityje, kas nepadaryta ir tai neatitinka ES direktyvų“.

Seimo komiteto vadovas T. V. Raskevičius teigė, kad dėl projekto šiuo metu laukiama Vyriausybės išvados, o su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sutarta, kad ji dar atnaujintų svarstomą projektą.

„Esame asmeniškai su socialinės apsaugos ir darbo ministre aptarę šio įstatymo naujos redakcijos turinį, esmė ta, kad yra daug direktyvinių nuostatų, kurias reikėtų perkelti, ir mes turbūt laikysimės strategijos, kad SADM atnaujintų naujos redakcijos projektą ir jis artimiausiu metu grįžtų į Seimą“, – informavo komiteto pirmininkas.

Taip pat B. Sabatauskaitė prašė didinti įstaigos finansavimą, nes, pasak jos, daugėjant papildomų tarnybos funkcijų dabartiniais resursais yra dirbama ties žmogiškųjų išteklių riba.

Ji taip pat teigė, kad „tarnyba, pritraukdama tarptautinį finansavimą, į biudžetą sumoka daugiau pinigų nei gana po finansavimo tuos projektus įgyvendinti“. Šių metų biudžete Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai yra skirtas 567 tūkst. eurų finansavimas.

Kreipimųsi skaičius – rekordinis

Įstaigos teisės grupės vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pristatydama ataskaitos statistinę dalį sakė, kad pernykščiai metai buvo rekordiniai kreipimųsi prasme.

„Praėjusiais metais sulaukėme rekordiško kreipimųsi skaičiaus – tai yra 1011 kreipimųsi, iš kurių 222 buvo skundai, 650 paklausimų ir 139 pasiteiravimai „Facebook“ paskyroje“, – sakė L. Vengalė-Dits.

2020 metais bendras kreipimųsi skaičius buvo 944, o 2019 metais – 929, dar metais anksčiau – 947.

„Daugybę metų iš eilės daugiausiai kreipimųsi sulaukiame būtent dėl galimos diskriminacijos dėl lyties, pernai tai buvo 203 visų kreipimųsi“, – statistiką pristatė sakė L. Vengalė-Dits.

Taip pat žmonės į tarnybą kreipėsi dėl galimos diskriminacijos rasės, tautybės, kilmės ir t. t. pagrindu – 151 kreipimasis, negalios pagrindu – 125, amžiaus – 110, socialinės padėties – 51 kreipimasis. Dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu gauti 49 kreipimaisi, religijos, tikėjimo ir t t. – 40.

Iš visų pernai besikreipusių 44 proc. buvo moterys, 29 proc. – vyrai, 24 proc. – juridiniai asmenys, 3 proc. – anoniminiai asmenys.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į paklausimus, kurių labai padaugėjo, ir tikrai žmonės klausdami raštu teiraujasi tarnybos apie įvairias galimai diskriminacines situacijas, klausia, ar verta, ar ne pateikti skundą, kaip būtų galima apginti žmogaus teises nuo diskriminacijos. Tai vienas iš efektyvių ir greitų būdų gauti greitą atsakymą ir rasti efektyvų sprendimą“, – kalbėjo L. Vengalė-Dits.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: šeimos medicina po reformos – kieno pavyzdžiu sekame?