Arvydas Pocius sakė, kad, nors tarp politikų bendro sutarimo dėl visuotinio šaukimo dar nėra, tačiau karo Ukrainoje kontekste abejonių turėtų likti vis mažiau.
„Vyksta diskusijos, aišku, daug kam turbūt net nekyla abejonių karo Ukrainoje kontekste, Rusijos agresyvumas ir Baltarusijos dalyvavimas šituose bendruose veiksmuose su Rusija prieš Ukrainą, aš manau, mums daug ką atsako.
Manyčiau, kad ta kaimynystė su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija turėtų priversti mus trupučiuką peržiūrėti ir persiskaičiuoti, kas mums per brangu, ir ar laisvė gali būti per brangi“, – kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Vis dėlto kiek kitokią nuomonę išsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo nuomone, tokia privalomoji tarnyba yra kiek perteklinis dalykas, nes jau šiuo metu dalis rezervo karių yra palikti be funkcijų.
„Norint kažką padaryti reikia žinoti tikslą. Šauktinių kariuomenės didžiausia pridėtinė vertė tokia, kad jie augina rezervą. Aišku, užpildo ir tuos profesionalius vienetus, bet pagrindinė jo vertė yra rezervo auginimas, kad per 10 metų turėtume dar 100 tūkst. rezervistų.
Čia yra viena problema. Mes dabar turime 100 tūkst. rezervistų šiai dienai ir tik 30 tūkst. iš jų planuojama panaudoti. (...) 70 tūkst. yra pavieniai kariai, jie nesuorganizuoti į jokius vienetus, niekas jų netreniruoja“, – dėstė V.Malinionis.
Visuotinio šaukimo nauda suabejojo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Andrius Mazuronis. Anot jo, naujų rezervo karių auginimas galėtų atimti lėšas iš kitų svarbių karinių darinių.
„Nesinorėtų, kad tas visuotinis šaukimas atimtų galimybę didinti profesionalios kariuomenės dedamąją, kuri, kaip parodė Ukrainos situacija, iš tiesų yra ženkliai svarbesnė. Aš žiūriu taip, kad maksimaliai būtų išnaudotos lėšos, kad pinigai, kurie dabar yra didinami pakankamai stipriai, duotų maksimalią naudą stiprinti mūsų valstybės apginamumą ir to apginamumo efektyvumą. (...)
Jeigu yra poreikis – didiname šaukimą, didiname iki tam tikrų skaičių, bet ar visuotinis šaukimas yra tinkamas atsakas pinigų panaudojimo efektyvumo prasme, aš tiesa pasakius šiek tiek abejočiau“, – sakė A.Mazuronis.
A.Pocius atsakydamas į tokias dvejones pateikė vieną iš gerųjų užsienio pavyzdžių.
„Suomiai niekada neatsisakė šauktinių ir būtent jų supratimas, kad rytinis kaimynas bet kada gali užpulti ir juos. Nežiūrint į tai, kad jie laikosi neutralumo, išmoktos pamokos iš Žiemos karo, manau, suomiams parodė, kad reikia ruoštis. (...)
Aš manyčiau, kad mes tikrai turėtume svarstyti kiek įmanoma daugiau paruošti visuomenės, kad jie būtų pasirengę. Žiūrėkite, kas vyksta Ukrainoje, kiek neparengtų žmonių, kurie yra mobilizuojami, ir tik dabar juos apmoko. Tas parengtas individualus kariuomenės rezervas yra reikalingas“, – įsitikinęs jis.
Nors teigiama, kad šio metu į karinę tarnybą dėl sveikatos galėtų būti priimami vos trys iš dešimties Lietuvos jaunuolių, Arvydas Pocius įsitikinęs, kad pareigos kultūrą galima ugdyti ne tik su ginklu.
„Švietimo mūsų sistema, matyt, į jaunimo fizinio parengimo klausimą žiūrėjo labai atsainiai. (...) Visuomenėje mes gi matome, kad vaikai nuo mažens sėdi prie kompiuterių valandų valandas ir fizinis aktyvumas yra labai mažas. (...)
Iš kitos pusės galbūt kai kurioms kitoms specialybėms tikrai būtų galima tą sveikatos kartelę šiek tiek nuleisti. Tuos reikalavimus tikrai būtų galima peržiūrėti, nes, kaip žinome, yra bazinis karo parengimas, o paskui, kai jis baigiamas, yra skirstomasi į tam tikras karines profesijas, specialybes. Dar nepamirškime, kad yra ir alternatyvioji karo tarnyba“, – sakė Seimo narys.
Vienas iš pristatytų Krašto apsaugos ministerijos modelių apima ir moterų šaukimą į karo tarnybą. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas vis dėlto į šį modelį žiūri ne visai palankiai. Anot jo, yra pakankamai vyrų, kurie dar nebuvo pašaukti į karo tarnybą ir dėl to būtų galima apsieiti ir be moterų.
„Aš sutinku, kad tikrai yra daug naujų technologijų ir jos gali būti atliekamos ir moterų pagalba. Bet mes turime pakankamai didelį skaičių jaunuolių vyrų, kurie nėra ir nebuvo pašaukti ir manyčiau, kad prioritetas vis dėlto turėtų būti vyrų rengimui ir laipsniškai didinant Lietuvos kariuomenės rezervą.
Aš manyčiau, kad siekiamybė ateityje galėtų būti, jog dalis moterų tikrai galėtų būti šaukiamos. Nereikia iš karto dabar taip skubėti“, – kalbėjo jis.
