Dainius Žalimas sakė neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau V.Putino byla atsidurs Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tačiau perspėjo, kad sėkmingai išnagrinėti tokią bylą gali būti sunku.
„Dėl pačios agresijos, tai apskritai nėra net abejonių jokių. Jis yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas, jis ir pradėjo šitą operaciją ir tam begalės yra įrodymų, pradedant nuo jo kalbų, baigiant jo įsakymais ir to visiškai pakanka.
Kitas dalykas, reikia turėti omeny, kad dėl agresijos nusikaltimo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, deja, neturės jurisdikcijos. Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui čia, be abejo, dar reikėtų padirbėti.
Jo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, atsakomybė bent jau galėtų prasidėti tuo, kad jis nesiima jokių veiksmų karinei drausmei užtikrinti, bet aišku, aš manau, kad po detalesnio tyrimo tikrai galima atrasti įrodymų, bet tam reikės daugiau laiko“, – sakė profesorius.
Nors tokie nusikaltimai, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra aiškiai matomi ir suprantami, D.Žalimas sakė, kad tinkamus įrodymus surasti prireiks laiko, o jų nagrinėjimui neužteks tik teismo – teks sušaukti specialųjį tribunolą. Profesorius taip pat pridūrė, kad toks procesas gali užtrukti netgi ne vienerius metus, todėl reikėtų apsišarvuoti kantrybe.
„Aš tikrai manau, kad ne mėnesiais, o metais. Pagal tai, kaip vyksta ir kiti tyrimai, tai iš tiesų nebūna labai greitai. Juo labiau reikia turėti omenyje, kad, be abejo, tam tikri įrodymai jau dabar gali būti fiksuojami ir dabar gali būti surinkti, bet kol realiai apskritai parengiamas kaltinimas, kol dar tie asmenys vienaip ar kitaip sulaikomi, tai tikrai praeina nemažai laiko. Tai rodo visų kitų bylų patirtys, tai gali būti ir 4, ir 5 metai, nenorėčiau net spėlioti“, – sakė jis.
Paklaustas, kokia galima bausmė grėstų V.Putinui, VDU Teisės fakulteto dekanas pabrėžė, kad esame civilizuotos valstybės, todėl didžiausia bausmė galėtų būti įkalinimas iki gyvos galvos. Vis dėlto, jis pridūrė, kad neretas atvejis, kai gavę arešto orderį, diktatoriai iki teismo net neišgyvena.
„Jau vien pats tas faktas, jeigu staiga būtų išduotas arešto orderis, tai galėtų paskatinti tam tikrą režimo kaitą, o kai vyksta režimo kaita tokiose valstybėse, tai gali su diktatoriais atsitikti taip, kad jie iki teismo neišgyvens. Gali jiems liūdnai baigtis“, – teigė D.Žalimas.
Nors dažniausiai yra spekuliuojama, kada Hagos teismą pasieks Rusijos lyderis, tačiau D.Žalimas taip pat neatmetė ir dar vieno autoritarinio lyderio galimybės užsitraukti panašią atsakomybę.
„Galbūt ne tiek centre, nes jis (Aliaksandras Lukašenka – aut.) vis dėlto yra toks padedantysis, bet pats teritorijos ir karinės infrastruktūros suteikimas Rusijos kariuomenei, agresijos aktui prieš Ukrainą vykdyti, jau yra agresijos nusikaltimas. Tai čia A.Lukašenkos atsakomybė už agresiją yra kartu.
Be abejo, čia būtų sudėtingiau su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu. Aišku, jeigu būtų nustatyta, kad iš Baltarusijos tam tikrais apšaudymais buvo naikinami civiliai taikiniai ir civiliai žmonės, tai tada galima būtų kalbėti ir apie A.Lukašenkos atsakomybę“, – kalbėjo profesorius.
VDU Teisės fakulteto dekanas prognozavo, kad V.Putinui pasiekti Hagos teismą prireiks ne vienerių metų, tačiau jis užtikrintas – atpildo už Ukrainoje vykdomus karinius veiksmus jis tikrai susilauks.
„Aš čia tikrai nenorėčiau duoti pagrindo visiškam pesimizmui. Mes iš tiesų prisimename tokias istorijas kaip S.Miloševičiaus, R.Karadžičiaus, tai iš pat pradžių jie net taikos derybose dalyvavo ir pasirašė kai kuriuos susitarimus, bet tai nepadėjo jiems išvengti galiausiai tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai. Tai tik parodymas, kad praeina kartais ir penkmetis ir daugiau gali reikėti, bet niekas nelieka užmiršta.
Aš irgi nemanau, kad čia kažkas pamirš tai, kas daroma yra dabar, ir anksčiau ar vėliau tas teisingumas ateis. Teisingumas turi tokią savybę, kad jis ateina, bet pakankamai lėtais žingsniais, tačiau ir pakankamai užtikrintai“, – įsitikinęs D.Žalimas.
