Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
„1997 metais pasirašytas susitarimas buvo pasirašytas su kita Rusija. Tos Rusijos, su kuria buvo pasirašyta, nebėra, dabartinė Rusija yra putinistinė Rusija“, – bendroje spaudos konferencijoje su Islandijos užsienio reikalų ministre Vilniuje penktadienį sakė G.Landsbergis.
„Mūsų su šia dabartinio režimo valdoma valstybe nesaisto jokie teisiniai įsipareigojimai. Taip ir turime žiūrėti, jeigu kalbame apie bazių kūrimą, pajėgų telkimą. Mūsų ta sutartis nesaisto“, – pridūrė jis.
G.Landsbergio teigimu, dėl to kaltas pats Kremlius. „Putinistinė Rusija padarė viską, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Islandijos ministrė Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir teigė iš esmės pritarianti Lietuvos diplomatijos vadovo požiūriui. „Manau, kad dėl akivaizdžių priežasčių nebėra kuo remtis, kai kalbame apie susitarimus su Rusija“, – sakė ministrė.
Pasak jos, šią vasarą Madride vyksiantis NATO viršūnių susitikimas nubrėš tolesnę Aljanso laikysenos kryptį.
„Saugumo situacija Rytų Europoje yra pasikeitusi. Net jei netrukus ir pamatysime šio brutalaus karo pabaigą, saugumo situacija vis tiek išlieka kardinaliai pakitusi“, – kalbėjo T.K.R. Gylfadottir.
Per Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojama parengti naują Aljanso gynybos strategiją, kuri būtų specialiai pritaikyta atsakui į Rusijos keliamą grėsmę. Šio susitikimo metu bus aptarti šalių įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas.
Tokių žingsnių Vakarų šalys ėmėsi po to, kai vasario pabaigoje Kremliaus pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Kryptis – gera, bet optimizmo – mažai?
G.Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga juda „gera kryptimi“, siekiant atsisakyti rusiškos naftos ir dujų importo, bet kol kas optimizmo šiuo klausimu – mažai.
Pasak jo, Bendrijos institucijų aukštų pareigūnų retorika leidžia suprasti, kad politiniai sprendimai yra priimti, tačiau kyla klausimų dėl jų įgyvendinimo laiko.
„Jei yra pasakoma formuluotė „anksčiau ar vėliau bus atsisakyta dujų ir naftos“, tai galima iš to spręsti, kad apsispręsta jau yra, tik laiko klausimas tuomet lieka“, – aiškino ministras.
„Viena vertus, galime pasakyti, kad jau yra judama gera kryptimi, kita vertus – klausimas atviras, kiek dar žmonių turi žūti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto G.Landsbergis teigia kol kas neturintis „jokio optimizmo vykstančioje politinėje diskusijoje“.
„Tiesą sakant, aš nebematau papildomų argumentų, viskas yra absoliučiai aišku, yra genocidiniai nusikaltimai daromi, valomi ištisi miestai, kraupūs nusikaltimai daromi prieš moteris, prieš vaikus, yra deportacijos vykdomos“, – kalbėjo ministras.
