Europos Parlamente (EP) jau yra subrendusi nuomonė, kad Vladimiras Putinas yra karo nusikaltėlis ir sankcijos jo režimui turi būti griežtinamos, „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras, socialdemokratas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Jeigu pažiūrėtumėt – paskutinės mūsų rezoliucijos, kurios priimtos – ir kalba apie sankcijų griežtinimą, energetinių išteklių iš Rusijos atsisakymą. Jos priimtos absoliučia dauguma“, – sako europarlamentaras.
Tačiau Europos Sąjungos valstybės narės nėra tokios vieningos, kaip Europos Parlamentas. Rusiškų dujų iš ES valstybių Lietuva atsisakė pirmoji, nelaukdama, kol bus įvestos sankcijos.
Nes net ir dabar, naujame siūlomame sankcijų Rusijai pakete – neatsisakoma rusiškų dujų ir naftos. J. Olekas neslepia – problemų kyla pačiose šalyse narėse, kurios stipriai priklausomos nuo Rusijos energijos šaltinių. Pavyzdžiui, Vokietijoje.
„Šalys dar vis neranda kitų būdų, kaip pakeisti rusiškas dujas ar naftą. Bet parama Ukrainai, tiek ginkluote, tiek finansinė, tiek politinė parama, iš tikrųjų, yra didžiulė. Tačiau, kaip sakiau, kai kurios šalys narės dar visada neapsisprendžia, kaip jos apsirūpins ištekliais.
Todėl čia lietuviškas pavyzdys, man atrodo, yra teisingas. Tą galėjome padaryti žymiai anksčiau, nes „Independence“ laivas, kuris gali aprūpinti dujomis, jau stovi seniai“, – kalbėjo politikas. Lietuvos Vyriausybė yra aiškinusi, kad anksčiau tokio sprendimo nepriėmė, nes reikėjo koordinuotis ir su kitomis Baltijos valstybėmis – Latvija ir Estija.
J. Olekas teigia, kad ypatingai svarbu, jog visa Europos Sąjunga pasektų Baltijos valstybių pavyzdžiu, nes išaugusios dujų kainos Rusijai garantuoja vis didesnes pajamas: „Tai vienintelis būdas sustabdyti karo mašiną“.
O Rusijos karo mašiną bandyta stabdyti dar 2014 metais, kai ši okupavo Krymą. Tada J. Olekas dirbo Lietuvos krašto apsaugos ministru. Kodėl tuomet nebuvo sustabdytas V. Putinas?
„2014 metais mes turbūt buvom viena iš pirmųjų šalių, kuri siuntėme ginkluotės, amunicijos, kartu su Lenkija organizavome Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados sukūrimą, ukrainiečių karių apmokymą, pasirengimą. O šiandien, šiais laikais, po šios agresijos – mes tikrai matome Europą vieningesnę.
Aš prisimenu tas diskusijas tarp gynybos ministrų. Na, tokio vis atsargumo būdavo. Ir prisimenant, kad tenai buvo kai kurių paraginimų nesiginti Kryme, ir panašiai, bet iš tikrųjų tai... Dabar mes matom žymiai vieningesnę Europą.
Žmonės saugo savo šalių piliečius, nenori, kad tas karas išsiplėstų į kitas teritorijas. Bet parama Ukrainai, man atrodo, žymiai vieningėja. Aišku, jeigu manęs paklaustų asmeniškai – manau, kad dar yra, ką padaryti. Sustiprinti ir politines, ir ekonomines sankcijas Rusijai, stiprinti ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Nors matome, kad ginkluotė kiekvieną dieną vis nauja pasiekia ukrainiečius ir jie gali ją naudodami gintis ir ginti mus“, – „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras.
