Po pokalbių su vietiniais pastarasis sako, kad Kijevo gyventojai toli gražu negali jaustis ramūs, nors rusų pajėgos ir pasislinko į rytus, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesys kuo toliau, tuo labiau darosi neprognozuojamas ir branduolinis ginklas, nukreiptas į Ukrainą, gali tapti jo bandymo įsirašyti į istorijos vadovėlius dalimi.
„Aš jau kurį laiką V.Putiną vertinu kaip aukšto rango kriminalinį nusikaltėlį, fašistuojantį ir praradusį bet kokį ryšį su sveiku protu. O tokius žmones bandyti kažkaip prognozuoti, nuspėti jų veiksmus yra neįmanoma. Jis yra tokioje situacijoje, kad gali padaryti bet ką.
Jam yra 70 metų, jis turi viską, gyvenimas praktiškai baigtas, noras įsirašyti į kažkokius vadovėlius ar užimti istorinės asmenybės vaidmenį, kaip jis tai įsivaizduoja, gali nulemti tokius dalykus, kuriuos mums paaiškinti būtų neįmanoma“, – portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo A.Mazuronis.
Vėl bandys apžioti Kijevą?
Darbo partijos atstovas iš ukrainiečių teigė išgirdęs, kad šie netiki, jog Rusijos kariuomenė nebesugrįš į Kijevą. Jis priminė, kad iš Kijevo regiono rusų kariai pasitraukė daugiausia dėl to, jog jiems buvo įsakyta sutelkti pajėgas rytuose.
„Vieną žinią Kijeve išgirdome labai aiškiai. Iš tiesų niekas nesitiki, kad ties Kijevu viskas baigiasi – kariškiai išėjo ir viskas. Visi tikisi sugrįžimo, visi Kijeve ruošiasi kovai. Panašu, kad tai yra tik laikina pauzė ir prie šito klausimo tikrai bus grįžtama.
Tos viešos insinuacijos, kad atsisakyta plano paimti Kijevą, pačių ukrainiečių, kaip mes supratome, yra vertinamos labiau nei skeptiškai. Jie atsitraukė dėl to, kad jiems reikėjo sukoncentruoti visas pajėgas Ukrainos rytuose.
Man atrodo, jie patys šiek tiek pavargę nuo išplėsto fronto, nes jis buvo labai platus. Sukoncentravę pajėgas viename regione, pasiekę didesnę mažesnę pergalę jie tikrai, anot ukrainiečių, judės atgal“, – perspėjo A.Mazuronis.
A.Mazuronis: niekam gyvenime nelinkėčiau to pamatyti savo akimis
Prieš kelias dienas su europarlamentaro A.Kubiliaus suburta tarptautine politikų grupe Ukrainoje apsilankęs A.Mazuronis tvirtina supratęs, kad net ir itin skirtingas čia gyvenančių žmonių grupes vienija vienas dalykas – ryžtas kovoti iki galo, nepasiduoti ir ginti savo šalį.
„Tai, ką matėme, yra sukrečiantys ir neapsakomi vaizdai, kai visi miestai yra sugriauti. Irpinėje, kur kažkada gyveno 100 tūkst. gyventojų, 95 tūkst. yra evakuoti. Miestas – visiškai sugriautas. Infrastruktūra yra nulinė.
Kai Bučoje eini gatvėmis ir matai vis dar besimėtančias žmonių kūnų dalis, masines kapavietes su 300 kūnų, kuriose tik trys kariškiai, visi likę – civiliai su žiauriomis kankinimų žymėmis... Jiems išdegintos akys, pašautos blauzdos.
Kai stovykloje, kurioje gyveno kadyrovcai, po jų išėjimo rūsyje surandama 18 moterų, jaunų ir nepilnamečių, kurios ten dvi savaites buvo prievartaujamos ir kankinamos, o išeinant – nužudytos, yra labai sunku apsakyti tuos jausmus ir patirtį, kurią ten pamatai. Niekam gyvenime nelinkėčiau to pamatyti savo akimis“, – tikino jis.
A.Kubilius: jei režimas nebus sutriuškintas, V.Putinas sugrįš
Savo ruožtu pats A.Kubilius sakė esąs įsitikinęs, kad patiems ukrainiečiams ryžto kovoti tikrai nepritrūks, svarbiausia, jog jo nepristigtų dėl didesnės paramos Ukrainai ir griežtesnių sankcijų Rusijai vis dar trypčiojantiems Vakarams.
„Mes turime du frontus – karinis Ukrainos frontas, kuriam reikia padėti, duoti tokių ginklų, kurių jiems reikia, o ne kokių turime pas save sandėliukuose. Kitas frontas – Vakarų sostinės. Ir dėl ginklų tiekimo, ir dėl sankcijų, ir dėl visų kitų dalykų. Klausimas, ar Vakarai nepavargs. Reikia priversti Vakarus elementariai suprasti, kad tai yra ir mūsų karas“, – kalbėjo jis.
Dėl šios priežasties kita stotelė, į kurią planuoja vykti Ukrainą aplankę parlamentarai – Berlynas. Baiminamasi, kad Vakarai nepradėtų spausti Kijevo kuo greičiau pasirašyti susitarimo dėl taikos, kuris, anot A.Kubiliaus, nepadėtų užtikrinti jokios pergalės, nes nesutriuškintas V.Putinas savo žygius mėgintų pakartoti dar kartą.
„Ką parodė Buča, Irpinė, žudynės ir griovimai – tai, ką mes matome, kaip veikia Maskvos režimas, nebėra kito žodžio, kaip naujas nacių ar fašistinis režimas. Jeigu tai yra mūsų karas, tai koks to karo tikslas? Tuomet prisimeni nacistinės Vokietijos, Antrojo pasaulinio karo metų Japonijos istoriją.
Jeigu tai yra fašistinis režimas su visomis žudynėmis ir t.t., tai V.Putinas, pamatęs, kad nieko negali pasiekti, sakys pasirašykime dėl taikos. Tokia taika nieko neduoda. Ji duoda du metus atostogų V.Putinui ir jis grįžta vėl. Vienintelis dalykas, kuris padėjo Antrajame pasauliniame kare su Japonija ir Vokietija – visiškas sutriuškinimas“, – aiškino europarlamentaras.
A.Kubilius nesiryžo spėlioti, ką dar turi iškrėsti V.Putinas, kad Vakarai pagaliau atsibustų.
„Bet čia aš vėl matau istorinių analogijų. Prisimenant Antrojo pasaulinio karo pradžią, Čerčilis ir Didžioji Britanija lieka vieniša, ginasi, JAV vis dar kalba apie neutralumą. Iki pat gruodžio mėnesio, iki Perl Harboro“, – priminė jis.
Atsparesni svetimam skausmui?
Europarlamentarui pritarė ir A.Mazuronis. Pasak jo, žmonės Vakaruose – pragmatiški, jie situacijos nesupras tol, kol nepatirs jos savo kailiu.
„Svetimą skausmą jie jaučia šiek tiek kitaip. Bestuburiškos politikos Vakaruose rezultatas yra toks, kad Prancūzijos prezidentas patiria labai rimtus iššūkius prezidento rinkimuose vidaus politinėje arenoje. Viena to priežasčių – aptakios, bestuburiškos, be charakterio, netvirtos pozicijos turėjimas. Panaši situacija gresia ir Vokietijai“, – pažymėjo Seimo narys.
A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad didelį vaidmenį tokių bestuburiškų politikų sprendimams galiausiai suvaidinti gali jų pačių rinkėjai. Neseniai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje atliktos gyventojų apklausos parodė, kad griežtesnes sankcijas Rusijai, netgi savo piniginės sąskaita, palaiko apie 70-80 proc. šių šalių piliečių.
„Politikai nebespėja. Rinkėjų nuomonė yra labai stipriai pasislinkusi į Ukrainos pusę ir lyderiai turės jausti labai stiprų spaudimą iš savo rinkėjų. Mano nuomone, tai bus vienas iš lemiamų faktorių, kuris pastūmės vyriausybes priiminėti sprendimus“, – svarstė europarlamentaras.
