Pats politikas atsisakė vertinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
„Suprantame, kad tai yra dar nepadėtas taškas, bus kiti etapai ir ypatingai kritiški politikų komentarai gali būti traktuojami kaip kišimasis į bylą. Todėl aš nuo platesnio komentaro susilaikau“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Landsbergis.
„Pirmiausia įvertinti konkretų šitą teismo sprendimą turi prokurorai. Jie valstybės vardu kaltina, (...) tai jie turi paaiškinti, kaip jie vertina, kas atsitiko“, – pridūrė jis.
Prieš beveik šešerius metus pradėta byla palaidojo politikų karjeras ir Liberalų sąjūdžio galimybes 2016-aisiais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.
„Aš nemanau, kad tai įmanoma“, – sakė G. Landsbergis, ar politikams bus lengva nusikratyti įtarimų šleifo.
V.Čmilytė-Nielsen tokio sprendimo ir tikėjosi
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad būtent tokio teismo sprendimo ir tikėjosi.
„Tokio teismo sprendimo ir tikėjausi. Gerai, kad baigėsi šis ilgas ir sekinantis procesas“, – savo feisbuko paskyroje rašo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė pabrėžia tikinti partijos ateitimi ir žmonėmis, kurie šiandieną kuria partiją.
„Tikiu Liberalų sąjūdžio žmonėmis, kurie šiandien kuria partiją ir rūpinasi jos ateitimi. Esu dėkinga kiekvienam, kas tikėjo mūsų partija sunkiausiu metu.
Šiandien džiaugiuosi matydama, kaip dirba ir keičiasi skyriai, kaip prie mūsų jungiasi nauji entuziastingi žmonės.
Šiemet partija atsinaujins ir vizualiai, turime paruošę įvairių naujienų, kurias pristatysime artimiausiu metu“, – rašo ji.
Kyla daug klausimų
Laisvės partijos, atskilusios nuo Liberalų sąjūdžio, frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad teismo sprendimas „MG grupės“ politinės korupcijos byloje kelia klausimų dėl ikiteisminio tyrimo kokybės.
„Visa šita istorija palieka tokį neskanų skonį burnoje. Ir ji kelia klausimus apie tai, kaip Lietuvoje yra renkami įrodymai, kaip dirba tos tarnybos, kurios turi dirbti paruošdamos medžiagą bylos nagrinėjimui – Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra“, – sakė V. Mitalas.
„Vėl ir vėl prisimename tai, ką reikia Lietuvoje sutvarkyti, t.y. teisminį įrodinėjimą, kuris šiuo atveju paliko daugybę žmonių nei pakartais, nei paleistais nuo 2016-ųjų“, – pridūrė jis.
Anot parlamentaro, kyla klausimas ir dėl itin ilgo teismų proceso, per kurį Vyriausioji rinkimų komisija priėmė nepalankių kai kurioms partijoms sprendimų.
Politiko įsitikinimu, byla, pasibaigusi visų kaltinamųjų išteisinimu, buvo naudinga Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).
„Aišku, kad tai – didelis klausimas. Bet turbūt kad didžiausia laimė šios bylos kontekste teko valstiečiams-žaliesiems, kurie galėjo Lietuvą valdyti laimėję labai didelį kiekį mandatų praėjusiuose Seimo rinkimuose.
Kokia Lietuva būtų buvusi be Valstiečių ir žaliųjų valdymo keturis metus, galime dabar tik spėlioti“, – tikino jis.
Neslėpė abejonių
Didžiausiosios opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, kad išteisinamasis nuosprendis vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nustebino.
„Nustebino, suprantu, kad dabar kaip ir normalu Seimo nariui paskolas gauti dėžutėje“, – antradienį žurnalistams sakė politikė.
„Aišku, aš čia šaržuoju. Bet tikiuosi, kad tai yra pirmos instancijos teismas, kad prokurorai bus principingi, nepaisant to, kas yra kaltinamieji ir teisiamieji, duos apeliaciją, ir byla turbūt turėtų keliauti į kitos instancijos teismą“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.
Pasak A. Norkienės, išteisinamasis nuosprendis gali rodyti ir teisėsaugos darbo broką, prastai atliktą tyrimą, tačiau ji svarstė, jog tai gali būti ir politinis užsakymas.
„Keistas sprendimas. Galbūt tai yra teisėsaugos tyrimo brokas, jeigu buvo nusikaltimas ir nebuvo galimybės to įrodyti, kita vertus, kas galėtų paveikti, ar tai nėra koks nors politinis užsakymas“, – sakė Seimo narė.
„Kai sulauki tokio nuosprendžio, minčių kyla įvairių“, – tvirtino ji.
Politikės teigimu, po šio verdikto darbo turės ir teisininkai, ir politikai.
Advokatas kalba apie atsparumą
„MG grupės“ advokatas sako, kad išteisinamasis nuosprendis koncerno politinės korupcijos byloje parodo Lietuvos teismų sistemos atsparumą, jis pateks į baudžiamosios teisės istoriją.
Anot advokato Lino Belevičiaus, teismai nepasidavė šešerius metus trukusiam politiniam spaudimui.
„Šis teismo nuosprendis įeis į baudžiamosios teisės istoriją, nepaisant to, kad šešerius metus teismams buvo darytas aukščiausio lygio politikų ir valstybės institucijų spaudimas“, – BNS antradienį sakė teisininkas.
„Sprendimas tik įrodo, kad teisė nėra politikų tarnaitė“, – pridūrė jis.
„Kadangi ši byla eilę metų buvo pristatoma kaip didžiausia politinės korupcijos byla, sulaukė didžiausio visuomenės susidomėjimo, didžiausios politikų įtakos, tai teismo sprendimas tam nepasiduoti parodo mūsų teismų kvalifikaciją ir atsparumą“, – kalbėjo L. Belevičius.
E. Gentvilas: prokuroras J. Laucius turėtų gelbėti „reputacijos likučius“
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius turėtų gelbėti savo „reputacijos likučius“ ir neskųsti išteisinamojo nuosprendžio „MG grupės“, anksčiau besivadinusios koncernu „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje visa apimtimi, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, prokuroras kaltinamajame akte „nekaltino partijos niekuo“, teismo procese nė vienas posėdis taip pat nebuvo skirtas partijos ir jos institucijų veiklai analizuoti, o kaltinimai buvo pareikšti dėl „partijos vienasmenio valdymo organo – partijos pirmininko galimai nusikalstamos veikos“.
„Spėju, kad prokuroras Laucius, gavęs visais klausimais per savo reputaciją, nesiryš visa apimtimi skųsti savo sprendimo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė E. Gentvilas.
„Manau, kad prokuroras Laucius turėtų, vertinu jo galimą logiką, turėtų galvoti apie tai, kaip išgelbėti savo reputacijos likučius. Tai jis turėtų skųsti galbūt pavienius epizodus, gal susijusius su fiziniais asmenimis, susijusius su realių pinigų pasirodymu“, – teigė jis.
Politikas pabrėžė, kad „prokuroro argumentai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkti tariami įrodymai neįtikino teismo“. Jis pats sako pasitikintis Lietuvos teisingumu.
„Iš kitos pusės, gali atsirasti pavienis prokuroras, kuriam pasirodo, kad reikia kaltinimais pasitaškyti iš kairės į dešinę kaip klebonui su krapyla“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė sprendimą „MG Baltic“ byloje. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį bei visus kitus kaltinamuosius. Priimtas sprendimas išteisinti buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, taip pat kaltinamuosius Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį ir Gintarą Steponavičių.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos byloje kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic" politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
