Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis tvirtina, kad šis A.Baerbock vizitas – labai svarbus politinis signalas tiek pačiai Vokietijai, tiek ir Lietuvai, nes Rukloje ji taip pat susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančiais Vokietijos kariais.
„Tai yra labai svarbus politinis signalas pačioje Vokietijoje, labai stiprus politinis signalas Lietuvoje ir Baltijos valstybėse, Rytų erdvėje, kur šiuo metu vyksta karas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė R.Misiulis.
Lietuvos ambasadorius Vokietijoje teigė optimistiškai žiūrintis į vykstančius pokalbius dėl dar gausesnio NATO pajėgų dislokavimo vadinamajame rytiniame flange.
„Kiek išsiplės daugianacionalinės NATO pajėgos, vyksta derybos tiek Vokietijoje, tiek NATO lygmeniu. Mes turime kalbėti apie atgrasymą, apie priešakinę gynybą, apie oro gynybą. Apie visa tai vyksta pokalbiai ir aš esu optimistas, kad NATO pajėgos, rytinis flangas bus sustiprintas. Kaip konkrečiai, tai bus derybų ir pokalbių rezultatas“, – pažymėjo jis.
R.Misiulis patikino, kad Vokietijoje neabejojama, jog rytiniame NATO flange iškilus grėsmei, 5-asis NATO straipsnis būtų aktyvuojamas. Ambasadorius teigė negalintis atsakyti į klausimą, kaip greitai Vokietija galėtų pasiųsti į rytinį flangą savo karius ir ginkluotę, atsižvelgiant į tai, kaip lėtai ginklų tiekimas vyksta į Ukrainą.
„Kas dėl paramos ginkuote Ukrainai, Vokietija šitą paramą taip pat teikia. Noriu pasakyti, pacituoti užsienio reikalų ministrę ponią A.Baerbock, kuri sakė, kad Vokietija ginkluotės tiekia kur kas daugiau, nei apie tai yra informuojama. Tai pasakytina ne tik Vokietijos atžvilgiu, bet ir apie mus, ir apie kitus partnerius NATO ir ES.
Kadangi Ukrainoje vyksta karas, galbūt norima dar aiškesnės kalbos apie sunkiąją ginkluotę, tačiau užvakar ponas Scholtzas aiškiai pasakė, kad mes tiekiame visokeriopą pagalbą Ukrainai – tiek finansinę, tiek karinę, ir mūsų visų bendras uždavinys yra neleisti Rusijai laimėti šio karo.
Kada nors ateityje, kai atsivers archyvai, kai pamatysime, kas ir ko kiek tiekė, tikrai nemanau, kad Vokietija bus tarp paskutiniųjų“, – įsitikinęs jis.
Ambasadorius citavo Vokietijos užsienio reikalų ministrės žodžius, esą sunkiosios ginkluotės tiekimas į Ukrainą „nėra joks tabu“. Anot R.Misiulio, daug ko nežinome, nes kai kuri informacija nėra skelbiama viešai.
Nuo 2017 metų NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šiuo metu šalyje yra dislokavusi apie 900 karių, jų skaičius buvo padidintas reaguojant į Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje.
Rytų ir Vidurio Europos šalys spaudžia Bendriją įvesti daugiau sankcijų Kremliui, įskaitant rusiškų dujų, naftos importo ribojimą. Pasak diplomatų, Vokietija iki šiol buvo viena iš kelių Bendrijos šalių, kurios skeptiškai vertino galimybę įvesti naujus ribojimus.
Vis dėlto trečiadienį, susitikusi su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, A.Baerbock pranešė apie Vokietijos ketinimus iki metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos importo.
Ji taip pat pripažino, kad Berlynas nepakankamai klausėsi regiono šalių, nuolat perspėjusių apie Rusijos grėsmę.
Ministrė susitiko su prezidentu
Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.
„Prasidėjus plataus masto kariniam puolimui Donbaso regione, greitas ir efektyvus ginkluotės tiekimas Ukrainai gali tapti lemiamu veiksniu šiame kare. Nebeturime laiko abejoti, privalome veikti ryžtingai ir greitai“, – sakė prezidentas.
Prezidentas susitikime teigė, kad reikia ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą: NATO priešakinių pajėgų batalioną pakeisti į ne mažesnį kaip brigados dydžio pajėgų vienetą, oro policiją – į oro ir priešraketinę gynybą, priešakinio buvimo principą – į priešakinę gynybą, taip pat stiprinti Suvalkų koridorių.
Šalies vadovas padėkojo Vokietijai, vadovaujančiai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Lietuvoje, už indėlį užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir pareiškė lūkestį artimiausiu metu Lietuvoje priimti dar daugiau vokiečių karių.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Vakarų spaudimas Rusijai turi būti stiprinamas ir toliau griežtinant sankcijas energetikos, finansų, prekybos ir kitose srityse. Prezidento teigimu, sankcijos turi būti taikomos ir Baltarusijai, kuri dalyvauja Rusijos kare Ukrainoje kaip sąjungininkė ir leidžia agresoriaus kariuomenei naudotis savo teritorija.
Lietuvos vadovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė taip pat aptarė Ukrainos eurointegracijos perspektyvas. Pasak G. Nausėdos, Ukrainai šią savaitę atsakius į klausimyną dėl stojimo į ES, reikia kiek įmanoma labiau spartinti procesą ir kuo greičiau suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą.
