Kol vieni politikai sveikina ryžtingai nusiteikusius latvius ir palaiko tokios priemonės įvedimą mūsų šalyje, teigdami, kad aiškios nuostatos, kada asmuo turėtų netekti Lietuvos pilietybės, yra reikalingos, kiti tvirtina esą tai būtų nesąžininga tik Lietuvos pilietybę turinčių žmonių atžvilgiu.
Priėmė griežtas pataisas
Praėjusią savaitę Latvijos parlamentas priėmė įstatymo pataisas, kurios suteikia galimybę atimti šalies pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių ir prie jų prisidedančių žmonių.
Nurodoma, kad tokia bausmė numatyta dvigubą pilietybę turintiems asmenims, teikiantiems reikšmingą finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą šaliai ar žmonėms, įvykdžiusiems genocidą, nusikaltimus taikai ar žmoniškumui, karo nusikaltimus, keliančius grėsmę teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
Pilietybė taip pat gali būti atimta, jei asmuo pats prisidėjo prie minėtų nusikaltimų.
Tiesa, pataisytas įstatymas draudžia atimti pasą iš karo nusikaltimų rėmėjų, turinčių tik Latvijos pilietybę. Teigiama, kad įstatymo pataisomis siekta sukurti pagrindą atimti šalies pilietybę iš rusų milijardieriaus Piotro Aveno.
Latvijos parlamento ryžtingumu susižavėję lietuviai ėmė kelti klausimą, ar tokia pati bausmė galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.
L.Kasčiūnas: svarstysime, ar teikti tokį siūlymą
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako palaikantis Latvijos parlamento sprendimą atimti šalies pilietybę iš daugybinę pilietybę turinčių valstybei nelojalių asmenų.
„Aš esu labai už. Manau, kad idėja yra gera. Žinoma, pas mus tokių žmonių (kurie turėtų ir Lietuvos, ir Rusijos pilietybes, – aut.past.) yra labai mažai, nes Latvijos rusakalbių auditorija yra daug didesnė. Pati idėja yra gera, aš ją tikrai svarstyčiau, bet, vėlgi, tik tai kategorijai žmonių, kurie turi dvigubą pilietybę“, – portalui lrytas.lt poziciją išsakė L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, Lietuvos pilietybė yra ne tik teisė, bet ir pareiga priimti šios šalies istorinę tiesą, geopolitinę viziją ir pan.
„Šia prasme reikia labai aiškiai pasakyti, kad, jeigu tu niekini žmogiškumą, valstybės galimybę egzistuoti savarankiškai, niekini Ukrainą, tu pažeidinėji Lietuvos suverenumą. Ar tada tu vertas turėti Lietuvos pilietybę? Bet problema yra tarptautiniai įsipareigojimai, pagal kuriuos mes negalime kurti per daug pilietybės neturinčių asmenų“, – aiškino konservatorius.
L.Kasčiūnas tikino apsvarstysiantis, ar Seimui reikėtų pateikti siūlymą turėti galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš daugybinę pilietybę turinčių asmenų už palaikymą karo ir kitiems destrukciniams veiksmams.
„Svarstysime. Latvija labai staigiai eina į priekį savo veiksmais ir rezoliucijomis, mus tempia paskui save. Šaunuoliai latviai. Aš pasvarstysiu tikrai labai rimtai, gal ir pasiūlysime. Tikrai neatmetame galimybės“, – kalbėjo jis.
A.Širinskienė: vieni būtų baudžiami daugiau nei kiti
Visiškai kitokią nuomonę turi Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. Ji įsitikinusi, kad galimybė už karo veiksmų palaikymą griežtesnę bausmę taikyti žmonėms, kurie turi ne tik Lietuvos, bet ir kitos šalies pilietybę, yra nesąžininga tik Lietuvos pilietybes turinčių asmenų atžvilgiu.
„Paprastai įstatymas turėtų būti taikomas visiems asmenims. Negali būti taip, kad už vieną ar kitą nusižengimą, nusikaltimą (nes karo propaganda jau yra nusikaltimas), skirtingi asmenys gautų skirtingas sankcijas.
Aš tikrai suprantu Latvijos pastangas riboti propagandos skleidimą, paramą šalims agresorėms, bet šiuo atveju žmonės, kurie turi dvigubą pilietybę, yra daugiau nubaudžiami nei žmonės, kurie turi tik vieną pilietybę, o žmogaus be pilietybės palikti negalima“, – portalui lrytas.lt dėstė A.Širinskienė.
Anot parlamentarės, šiuo metu šalyje veikiančių draudimų pakanka, o nauji įvestų žmonių baudžiamumo diferenciaciją.
„Lietuvos įstatymai, kurie gali būti griežtinami, jei yra poreikis, Baudžiamasis kodeksas yra pakankami instrumentai nubausti žmones, kurie vykdo propagandą. Ypač dabar, kai mes uždraudėme Georgijaus juostelę ir kitus simbolius, ne tik kelias raides, o bet ką, kas ateityje atsirastų kaip karo simbolis, būtų asocijuojamas su parama Rusijos agresijai.
Mano galva, šių draudimų yra pakankamai, neįvedant kažkokios žmonių baudžiamumo diferenciacijos“, – pažymėjo A.Širinskienė.
I.Šimonytė: nemanau, kad tai yra mums aktualus klausimas
Sekti Latvijos pavyzdžiu reikiamybės nemato ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė nurodė, kad Lietuvos ir Latvijos situacijos šiuo atveju skiriasi, nes latviai savo pilietybes ir taip dalina paprasčiau nei mes.
„Negalima atimti pilietybės iš žmogaus, kuris neturi jokios kitos pilietybės. Tas įstatymas galioja labiau tiems žmonėms, kurie turi Latvijos ir kitos šalies pilietybę. Turbūt neretai ta pilietybė gali būti Rusijos, nes buvo toks laikotarpis, kai pilietybė buvo suteikiama lengvesnėmis sąlygomis, galbūt už tam tikrus turtinius, investicinius sprendimus.
Aš nemanau, kad mums čia yra kažkoks labai aktualus svarstyti klausimas“, – konstatavo I.Šimonytė.
D.Asanavičiūtė: ribas apsibrėžti reikėtų, bet tai neturi tapti linčo teismu
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė dviprasmiškai vertina galimybę dėl pilietybės atėmimo. Ji pripažįsta, kad įstatymuose reikėtų aiškiai apsibrėžti, kokiu atveju asmuo turėtų netekti Lietuvos pilietybės, tačiau, pasak politikės, mūsų situacija kiek kitokia, nes mūsų pilietybės įstatymas yra gerokai griežtesnis.
Latvijoje, kaip pasakojo ji, beveik prieš dešimtmetį įstatymo būdu nustatyta, kad tam tikrų valstybių piliečiai gali turėti ir Latvijos pilietybę. Lietuvoje dviguba pilietybė kol kas nėra įteisinta, ją gauti galima tik atitinkant tam tikras išimtis.
D.Asanavičūtės manymu, Lietuvoje prioritetas turėtų būti teikiamas tautiečių edukavimui, kaip atsiriboti nuo propagandos.
„Dėl pilietybės atėmimo iš tų, kurie keistai pasisako už Rusiją arba karą Ukrainoje, yra sudėtinga procedūra ir šiuo metu įstatymais ji yra sunkiai apibrėžiama. Manau, kad turėtume kalbėti ne apie apribojimus, o apie žmonių edukavimą, apsiribojimą nuo propagandos. Deja, bet propagandos Lietuvoje mes vis dar turime labai daug.
Manyčiau, kad mums reikėtų labai daug dirbti dėl pačios propagandos dekonstrukcijos ir švietimo rusiškose, lenkiškose mokyklose, kur yra pastebima, jog atsiranda tokie įdomūs šaltiniai“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.
Tiesa, ji neslėpė sulaukianti žmonių žinučių su siūlymais sekti Latvijos pavyzdžiu ir atidžiau stebėti Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinčius asmenis, tačiau D.Asanavičiūtė pabrėžė, kad būtent šių šalių pilietybes daugiausia turi buvę tremtiniai ir jų palikuonys.
„Tai yra tremtinių vaikai arba tremtiniai, kurie pilietybę turėjo jau gimimu ir buvo labai stipriai nuskriausti to paties režimo. Tai, manyčiau, būtų labai neteisinga. Vėlgi, mes turėtume, ko gero, išsiaiškinti kiekvieną atvejį atskirai, gauti VSD išvadas apie kiekvieną žmogų ir tik tada priimti sprendimus pagal atskirus individualius atvejus.
Bet tai neturėtų būti masinis reiškinys ir linčo teismas už tai, kas yra pasisakoma. Tai turėtų būti atskiri atvejai, bet turėtume labai aiškiai apsibrėžti, kada asmuo turi netekti pilietybės, kada ji turi būti atimama.
Mano nuomone, tai reikėtų nustatyti įstatyme. Šiuo metu mes neturime tokio griežto apibrėžimo, kokiais atvejais pilietybė yra atimama. Iš žmonių ateina tokios žinutės, kad galbūt reikėtų tai padaryti, bet Seime kol kas negirdžiu aiškių iniciatyvų“, – tvirtino parlamentarė.
Kaip portalui lrytas.lt anksčiau sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, ji palaikytų idėją, kad Lietuvos valstybingumui kenkiantys asmenys, turintys ir kitos šalies pilietybę, turėtų netekti Lietuvos pilietybės.
„Manau, kad mums reikėtų tokių pataisų. Esu labai už. Aišku, reikėtų apmąstyti pačią formuluotę, bet iš tiesų reikia turėti galimybę atimti pilietybę iš asmens, kuris yra nelojalus mūsų valstybei, akivaizdžiai veikia prieš jos interesus“, – komentavo E.Gudzinskaitė.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsargiai vertino šią idėją, teigdama, kad pirmiausia „turėtume taikyti jau numatytas baudžiamojo poveikio priemones“.
