Nors nuo gegužės 1 d. Lietuvoje jau bus atšaukiami visi su koronaviruso pandemija susiję ribojimai, nesunku prisiminti, kaip praėjusių karantinų metu buvo uždaroma dalis viešojo sektoriaus. Viena iš priežasčių tokiems sprendimams buvo ir prevencija nuo perkrautos sveikatos sistemos.
Paklaustas, ar Lietuvos sveikatos sistema sugebėtų atlaikyti panašų smūgį, kurį vasario 24 dieną patyrė Ukraina, Arūnas Dulkys sakė, kad visgi turėtume ieškotis tarptautinių partnerių.
„Man atrodo, kad visų pirma turėtume įvertinti, matyt, Ukraina dabar yra tas pamokų laukas, su kokiomis valstybėmis mes turėtume bendradarbiauti dėl pacientų priėmimo, turint omenyje Lietuvos dydį ir Ukrainos dydį. (...)
Lietuvos atžvilgiu kai kurios pamokos turėtų būti apie tai, su kuo Lietuva turėtų tarptautiniu mastu bendradarbiauti, ruošdamasi tokioms situacijoms, ir ne tik Lietuvos teritorijoje. Lietuvos teritorija, tokio analogiško karinių veiksmų dydžiui, yra per maža“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras.
Vis dėlto ministras teigė, kad pati Ukraina su sužeistųjų skaičiumi kol kas susitvarko be didelių problemų, o į kitas Europos šalis gydymui yra pervežta vos 100 civilių.
„Šiandien Ukrainos sveikatos apsaugos sistema su savo sužeistais kareiviais susitvarko, nors mes čia visos kaimyninės šalys buvome labai sujudusios, sukūrėme mechanizmą ir t. t. Tačiau kol kas, realiai, net civilių pacientų sužeistų į Europą yra patekę apie 100. Lenkija pilnai susitvarko (...), o su kareiviais yra susitvarkoma vietoje“, – pasakojo A.Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad, praėjus dviem mėnesiams nuo karo pradžios, Lietuva jau sau pritaikė kai kurias Ukrainos patirtis. Viena iš jų – medikamentų rezervas.
„Pirmosios pamokos iš Ukrainos yra kad ir dėl tų pačių medikamentų. Mes (atsargų) turime, dabar dalijomės su Ukraina, todėl atitinkamai atstatome savo atsargas.
Labai svarbi žinutė, kur Ukraina patyrė pamoką, pas juos daugeliu atvejų vaistų atsargos judėjo per vaistines. Vaistinės daugeliu atvejų buvo privačios, todėl šalies vaistinėse atsargų nebuvo. Kai prasidėjo karo veiksmai, dalyje miestų susikūrė situacija, kad logistinės grandinės neturėjo galimybės pristatyti vaistų, o vietoje atsargos jau pasibaigė.
Čia yra žinia, kad kiekviena gydymo įstaiga, kiekviena vaistinė vis tik turi turėti savo rezervą. Pas mus iki šiol galiojo tvarka mėnesio atsargoms, dabar vertiname, žiūrime, kad būtų 2-3 mėnesiai ir šiuo metu visos gydymo įstaigos tai daro“, – apie pokyčius kalbėjo ministras.
A.Dulkys teigė, kad karo atveju ypač svarbu būtų geras veiksmų koordinavimas, o ypač su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).
„Labai yra svarbu koordinuoti savo veiksmus su NVO. Buvo situacijų, kada žmonės, norėdami gero, kartu su NVO iššlavė kai kuriuose miestuose ir regionuose vaistus, pristatė juos į Sveikatos apsaugos ministeriją (...).
Galų gale, Sveikatos apsaugos ministerija turėjo grąžinti tuos vaistus į tuos pačius miestus, nes ten kilo problema – žmonės neberado vaistų“, – kalbėjo jis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai neoficialiai yra sakę, kad kilus ekstremaliai situacijai, Lietuvos sveikatos sistema būtų prastai pasiruošusi, neturėtų netgi paprasčiausių reikalingų atsargų. Vis dėlto tokius gandus ministras paneigė ir sakė, kad dalimi sukauptų savo rezervų sugebėjome pasidalinti ir su nuo karo kenčiančia Ukraina.
„Ne veltui, matyt, jie kalbėjo neformaliai, nes viena iš kitų pamokų, kurias turime išmokti iš tų pačių Izraelio ir Ukrainos, tai nereikia viešoje erdvėje kalbėti apie kai kuriuos dalykus ir skleisti paniką. (...)
Faktas yra toks, kad Lietuvoje su medikamentų ir įrangos rezervais situacija buvo tokia, kad mes net 20 proc. savo valstybės rezervų galėjome pasidalyti su Ukraina. Tarp to, kuo pasidalinome, buvo ir medikamentai, ir antibiotikai, ir medikamentai, skirti specialiai prieš chemines atakas, ir įtvarai, ir tvarsliava, ir t. t. Mes juos turėjome, jie buvo išsiųsti jau pačiomis pirmomis dienomis“, – ramino ministras.
„Faktas, kad (...) kai kurie sąrašai buvo pasenę, pamatėme, kad kai kurių dalykų reikia kitokių, pagal tai, ko prašė Ukraina. Jautėme, kad kažko turime daugiau, kažko – mažiau. Tai buvo puikios pamokos ir žinutė, ką reikėtų daryti ateičiai ir kaip tuos sąrašus reikėtų atnaujinti“, – pridūrė A.Dulkys.
