Kaip rašoma teismo pranešime, P.Gražulis buvo nubaustas už tai, kad praėjusių metų vasarą kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuodamas transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas kelio žymėjimą „Plati ištisinė linija“, ir iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones važiavo kelkraščiu.
Seimo nariui policijos nutarimu paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šis policijos nutarimas buvo apskųstas apylinkės teismui, tačiau teismas skundą atmetė. Nesutikdamas ir su teismo nutartimi, pažeidėjas ją apskundė apygardos teismui.
Apeliantas pripažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nesutiko, kad padarė jį iš chuliganiškų paskatų. Jo teigimu, jis buvo itin atidus ir atsargus, manevrą atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, nekilo jokių neigiamų padarinių, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo ir nebuvo grėsmės, kad jie nukentės.
Apygardos teismas P.Gražulio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti policijos paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog P.Gražulis važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas spūstyje stovėjusias transporto priemones, dėl asmeninių poreikių skubaus patenkinimo, o ne iš chuliganiškų paskatų, vertintina kaip gynybinė pozicija, pateikta, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.
Važiuodamas automagistrale jis galėjo iš jos išvažiuoti, kadangi buvo ne viena galimybė minėtame kelyje nusukti. P.Gražulio elgesys teisingai įvertintas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o P.Gražulis, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją.
Teismas pažymėjo, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad P.Gražulio vairuojamas automobilis gana greitai važiavo kelkraščiu pro lėtai judančias spūstyje transporto priemones. Policijos pareigūnams pradėjus vytis automobilį, P.Gražulis bandė grįžti į pirmą eismo juostą, rodė posūkį į kairę.
Nors dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų padarinių, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai, kad dėl atsitiktinumo realiai nebuvo sukeltas eismo įvykis ir jo metu niekas nenukentėjo, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nekėlė pavojaus ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam automobilį vairavusiam P.Gražuliui.
Įvertinta ir tai, kad P.Gražulis per vienus metus net 13 kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, praėjus 1,5 mėn. po pažeidimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas šioje byloje, padarymo, jis padarė naują administracinį nusižengimą. Toks pažeidimų skaičius rodo neatsakingą P.Gražulio požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė.
Seimo nario administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis sistemingai daro tyčinius įžūlius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, – viršija didžiausią leistiną važiavimo greitį, palieka automobilį stovėti neleistinose vietose, nesumoka vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą. Jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.
