Geriau jau ta valdžia būtų nejuokinusi žinia, kad šiuo metu Lazdynuose baigiama įrengti olimpinį baseiną. Juk paaiškinimas, kad šio mėnesio pabaigoje baseiną planuojama pirmą kartą pripildyti vandeniu, primena seną anekdotą apie psichiatrijos ligoninę, kur į baseiną šokinėjantiems pacientams, jeigu bus geri, žadėjo ir vandens pripilti.
Žinoma, perskaičius vien vicemero konservatoriaus V.Benkunsko žodžius, kad olimpinio baseino baigtumas siekia 90 proc., atrodys, kad plaukikams netrukus bus atviros durys.
Bet iš tolesnių sakinių aiškėja, kad kitur darbų dar likę daugiau, ir tik pabaigoje pripažįstama: visame objekte atlikta tik 77 proc. numatytų darbų.
O paskutinis sakinys pribaigia: „Preliminariu vertinimu, visi sutartyje numatyti rangos darbai baseine ir dokumentacija galėtų būti užbaigta iki 2022 metų pabaigos.“
Kai žinai, kad Vilniuje objektų atidarymas vėluoja nuo kelių mėnesių iki metų, supranti, ką reiškia tas preliminarus vertinimas: vėluos ir šį kartą.
Tai sostinės klasika, kaip ir kaltų paieškos, pasiteisinimai. Šį kartą jie skamba taip: buvusio rangovo paliktas brokas. Jeigu jo nebūtų, baseine esą jau vyktų pirmosios treniruotės.
Klasika Vilniuje yra glaudūs prasidėjusių statybų bei finansinius ir kitus nusikaltimus tiriančių tarnybų ryšiai.
Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tirti Lazdynų baseino rekonstrukcijos aplinkybes.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas net pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Aiškinamasi, ar rekonstrukcijos metu galėjo būti sukčiaujama, švaistomas turtas, piktnaudžiaujama ir ar buvo klastojami dokumentai.
Bala nematė Lazdynų baseino, pasižvalgykime, ką nuveikė kaimynai.
Nei daug, nei mažai: Kaunas Nemuno saloje baigia pastatyti olimpinių standartų 50 metrų ilgio 10 plaukimo takų baseiną, atlikta apie 95 proc. darbų, atidarymas – jau vasarą.
Kas greitesnis, tas pirmesnis. Tad galima tikėti Kauno mero V.Matijošaičio žodžiais, kad iki šiol Lietuvos plaukikų pasiekimais dažniausiai džiaugdavomės stebėdami jų pasirodymus per televiziją, bet greitai aukščiausio rango varžybas kauniečiai gyvai stebės savo mieste.
Kaunas, savo olimpiniame baseine pradėjęs rengti aukšto lygio varžybas, vadžių iš rankų nepaleis, todėl olimpinį baseiną vėliau atidaręs Vilnius grauš nagus.
Panaši situacija pramogų srityje, kai ryškiausių žvaigždžių koncertai persikėlė į „Žalgirio“ areną Kaune.
Dabar apie skaičius, kurie iškalbingi. Kaunas baseiną statyti pradėjo 2020, Vilnius – 2017 metais.
Kauno baseino vertė – 25,8 mln. eurų. Lazdynų baseinas iš pradžių kainavo 22 mln. eurų, dabar jo kaina pakilo iki 35 mln. eurų. Ir kažin ar tai pabaiga pabrangus statybinėms medžiagoms, rangos darbams.
Nuostabą kelia ir tai, kad net Kauno baseino pastato plotas didesnis. Jis siekia 18,4 tūkst. kvadratinių metrų. Lazdynų baseino pastato plotas – 11 tūkst. kvadratinių metrų.
Vilnius mėgsta pasigirti šiuolaikiškais sprendimais, išmaniosiomis technologijomis. Jų bus ir Lazdynų baseine.
Tuo tarpu Kaunas, taip pat įdiegęs nemažai naujovių, baigia pastatyti baseiną, kurio laukia sportininkai, plaukikai.
Dar palyginus pabaigos link artėjančią Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją Kaune ir nacionalinio stadiono Vilniuje vargus, lieka sporto kalba pasakyti: sostinė gauna į kailį sausu rezultatu.
