Rukloje antradienį besilankantis G.Nausėda pažymėjo, kad tiesos E.Macrono žodžiuose yra, tačiau vienas dalykas šiuo atveju itin nuvilia.
„Pats laikotarpis, kuris buvo paminėtas, manęs nenuvilia, nes mes nesame naivūs ir suprantame, kad tarp to momento, kai Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės į ES nares statusas ir visiškos pilnos narystės tikrai praeis ne vieneri, ne dveji, ir, ko gero, net ne aštuoneri metai.
Mane labiau nuviltų tai, kad mes kol kas nesame pasirengę suteikti šiai šaliai kandidatės statuso. Štai panašūs siūlymai, jie, ko gero, reiškia tai, kad ir šiandien dar nėra pakankamo politinio sutarimo, kad eitume tiesiu, aiškiu keliu, kuris yra pakankamai aiškiai žinomas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak G.Nausėdos, šitaip galimai bandoma pridengti politinės valios stoką.
„Siūlymai kurti paralelines politines bendruomenes, na, kaip idėjų generavimo pavyzdį aš galiu sveikinti, bet man susiklosto įspūdis, kad tuo mėginama pridengti akivaizdų politinės valios trūkumą priimti ryžtingus sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo“, – teigė G.Nausėda.
„Tai tikrai nėra gerai, manau, kad prieš teikiant panašius siūlymus reikėtų paklausti ir pačios Ukrainos, kaip ji vertina juos, ar tokie siūlymai tenkina jos lūkesčius, kuri juos šiuo metu turi“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Ukrainos paraišką dėl narystės ES nagrinėja Europos Komisija, kuri savo vertinimą žada pateikti birželį. Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai turi priimti visos 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Komisijos, kuri prižiūrėtų sudėtingą ir potencialiai ilgą stojimo procesą.
Pasak G.Nausėdos, lūkesčiai dėl teikiamos ginkluotės, kuriuos Ukraina turėjo prieš karą ar pirmosiomis karo savaitėmis, buvo kitokie, Lietuva taip pat labai noriai buvo pasirengusi suteikti visą reikalingą karinę įrangą. Tačiau akivaizdu, kad Lietuva neturi absoliučiai visų priemonių, kurios Ukrainai šiandien yra reikalingos.
„Todėl matau didelę prasmę dirbti politiniu lygiu, mobilizuojant šalis partneres, NATO valstybes, kad jos tikrai atsilieptų į Ukrainos kvietimą. Nors kuo toliau, tuo labiau matau, kad net ir be ypatingų raginimų daugelis valstybių yra pasirengusios padaryti maksimumą to, ką gali padaryti“, – pabrėžė G.Nausėda.
Prezidentas teigiamai vertina ir pirmadienį JAV prezidento J.Bideno pasirašyto lendlizo Ukrainai įstatymą.
„Manau, kad lendlizo instrumentas labai gerai pasiteisino ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Manau, tai yra teisingas kelias suteikti materialią, apčiuopiamą paramą Ukrainai, užpildyti jos poreikius tais pajėgumais, kurie jai yra būtini. Šiandien mes turime galvoti ne tik apie patį karą, bet ir apie jo pabaigą, ir tai, kas įvyks po karo. Man savo akimis teko stebėti, kaip suniokota Ukraina, kaip baisiai sugriauti ištisi rajonai.
Tiesą sakant, atrodo, kad agresorius sistemingai ir labai sąmoningai naikina infrastruktūrą ir tai, kas galbūt konvencinio karo aplinkybėmis net nėra būtina naikinti. Ar tai neapykanta, ar tai kažkokie kiti strateginiai sumetimai, kad šalis po karo atsigautų kuo sudėtingiau, verčia juos daryti šiuos nusikaltimus.
Manau, kad Ukrainos rekonstrukcijos klausimu mums lemta padaryti tikrai labai daug, ir tikiu, kad tiek JAV, tiek ES bus įsitraukusios į šį procesą“, – pažymėjo G.Nausėda.
